W. B. Irvine. Geras gyvenimas {pagal senovės stoikus}
Ar žinote, ko trokštate iš gyvenimo, ir kas iš to svarbiausia? Tokiu klausimu autorius pradeda knygą ir toliau teigia, jog galime turėti daugybę tikslų, norų, tačiau jie yra beverčiai, jei be jų nėra aiškios gyvenimo filosofijos.
Kaip viena iš gyvenimo filosofijos alternatyvų – stoicizmas. Dažnai manoma, jog stoikai visko atsisakę, paniurę žmonės, skęstantys savo bandymuose įveikti kančią. Tačiau autorius teigia, jog taip nėra, ar net yra priešingai.
Pateikiant istorinius faktus akcentuojama, jog stoikų gyvenimo filosofija grindžiama ramybės siekiu. Ramybė čia aiškinama kaip neigiamų emocijų atsisakymas ar kelio tokių emocijų kilimui užvėrimas. Taigi šioje filosofijoje didelis dėmesys skiriamas pasiruošimui – kai esame pasiruošę bet kam, kas gali nutikti, įvykis mūsų taip nebeveiks ir išliksime ramesni jam nutikus.
Senekos, Marko Aurelijaus, Epikteto gyvenimo pavyzdžiai rodo, jog tiek ramybės, tiek kitų šios gyvenimo filosofijos principų propagavimas gali pasitarnauti mums daugelyje sričių. Taigi, kokie gi tie principai?
1. Galvoti, jog netenki to, ką turi. Stoikai akcentavo, jog mąstymas – ypatingas žmogui būdingas požymis. Todėl jie daug dėmesio skyrė mąstymui bei situacijų analizei, kartu akcentuodami mąstymo ir nerimavimo atskyrimo svarbą. Malonumų siekimas nebuvo svetimas ir senovėje, todėl pastebėta, jog kiek besiektum malonumo, jis yra nepasiekiamas. Dėl hedonistinės adaptacijos tai, ką turime, ima atrodyti savaime suprantama. Nebesidžiaugiame darbu, santykiais, uždarbiu ir kt. Taigi, stokai siūlo galvoti, ką reikštų to netekti. Jų manymu, tokia praktika padeda mums susigražinti laimės, džiaugsmo pojūtį primenant sau, kiek daug, visgi, turime ir kiek daug dar galima prarasti.
2. Kartais praktikuoti malonių, įprastų dalykų atsisakymą. Vien tik galvojimo gali nepakakti, todėl stoikai sako, kad reikia susikurti sąlygas, kuriose patirtume, ką reiškia netekti. Stoikai manė, jog tokia praktika mus moko pasiruošti ateičiai bei susilpnina hedonistinę adaptaciją. Taip praktiškai mokomasi trokšti to, kas jau turima. Kartu galima manyti, jog tokios praktikos ne tik moko džiaugtis akimirka ir tuo, kas turima, tačiau ir padeda praktikuoti dėkingumą. Taip pat tokios praktikos pagalba plečiame komforto zoną, ugdome savikontrolę, mokomės valdyti emocijas, savo impulsus. Ir, gal paradoksalu, tačiau mokydamiesi atsisakyti, priimdami diskomfortą, galime pasiekti daugiau.
3. Išsigryninimas to, kas nuo mūsų (ne)priklauso. Pristatant šią filosofiją išskiriama, jog turime gerai išsigryninti tai, 1) kas nuo mūsų visiškai nepriklauso; 2) priklauso iš dalies; 3) visiškai nuo mūsų priklauso. Nieko naujo, jog svarbu orientuotis ties tuo, kas nuo mūsų visiškai priklauso, ir paleisti tai, ko negalime kontroliuoti. Stabtelėti norėčiau ties tuo, kas nuo mūsų priklauso iš dalies, varianto. Kaip pavyzdį autorius pateikia sporto varžymas – galiu treniruotis, įdėti daug pastangų, tačiau rungtynių nelaimėti. Dėl to ir šiuo atveju išskiriama, jog esminiu tikslu turėtų būti vidinių tikslų siekimas, vadovavimasis savo vertybėmis, dorybėmis. Taigi, net nepasiekus norimo tikslo, visada kartu ir jausime jį pasiekę – galbūt, nepavyko nurungti kitų, tačiau pavyko pasiekti pačių geriausių asmeninių rezultatų.
Taigi štai tokie pagrindiniai didžių filosofų principai, padėję jiems siekti gero gyvenimo, kaip jie jį suprato.
Knygos autorius dalijasi ir savo patirtimi gyvenant pagal šiuos principus. Deja, turiu pripažinti, jog asmeninė autoriaus pozicija man sumenkino iki tol susidarytą įspūdį apie knygą. Reikia pripažinti, jog, vargu, ar galime būti tikri dėl istorinių faktų, tačiau autoriaus mintys apie jų interpretaciją man „suskambėjo“ kaip turinio paneigimas, sumenkinimas. Juo labiau, tokį įspūdį sustiprino lyg neatitikimas tarp idėjų apie gyvenimo filosofijos turėjimą vadovaujantis konkrečiomis gairėmis ir gyvenimo filosofijos pritaikymą, adaptavimą sau. Tikriausia kiekvienas gyvena pagal savo filosofiją, rinkdamasis tai, kas atrodo tinkama, tačiau ar tokiu atveju „teisinga“ sakyti, jog žmonės gyvena neturėdami gyvenimo filosofijos? Nežinau, bet tokie prieštaravimai man sumenko stoicizmo principų vertės pristatymą.
Palikite komentarą