A. Levine ir R. Heller. Prieraišumas
Skaičiau šią knygą ir galvojau, kad lygiai taip pat, kaip norint vairuoti automobilį reikia įgyti tam teisę, taip norint kurti santykius, reikėtų susipažinti su prieraišumo tema.
Prieraišumas – mano labai mėgiama tema. Manau, jog būtent prieraišumo stilius padeda paaiškinti tai, kaip kuriame santykius ir kaip jaučiamės juos palaikydami.
Knygoje autoriai prieraišumą analizuoja būtent romantinių santykių kontekste. Knyga parašyta aiškiai, suprantamai, be jokių specifinių terminų. Galima įsivertinti ir savo prieraišumo stilių, susipažinti su jam būdingais ypatumais. Taip pat aptariama, ką daryti, jei abu partneriai pasižymi nesaugiu prieraišumu.
Kas man labai įstrigo, tai priminimas mokytis atpažinti savo poreikius ir juos reikšti. Nerimastingu prieraišumu pasižymintys žmonės dėl galimos baimės būti paliktiems, apleistiems, dažnai linkę save „nunulinti“, sumenkinti taip didesnį dėmesį skirdami partnerio poreikiams. Deja, toks elgesys anksčiau ar vėliau santykiams nepadeda.
Idealiu atveju knygą galima skaityti kartu su partneriu ir aptarti „o kaip yra pas mus“ 😊
Taigi, gero skaitymo ir įdomių atradimų!
Prieraišumo literatūroje tai kartais vadinama „priklausomybės paradoksu“: kuo efektyviau žmonės patenkina savo priklausomybės vienas nuo kito poreikį, tuo savarankiškesni ir drąsesni jie tampa.
<…> tuomet, kai du žmonės užmezga artimus santykius, jie reguliuoja vienas kito psichologinę ir emocinę gerovę. Jų fizinis artumas ir prieinamumas turi įtakos reakcijai į stresą.
Jei reikėtų vienu sakiniu apibūdinti pagrindinę suaugusiųjų prieraišumo prie kito žmogaus prielaidą, ji būtų tokia: jei norite eiti nepriklausomybės ir laimės keliu, susiraskite tinkamą žmogų, nuo kurio galėtumėte priklausyti, ir keliaukite kartu su juo. Kai tai suprasite, būsite perpratę prieraišumo teorijos esmę.
Taigi atrodo, kad mūsų partneriai daro didelę įtaką mūsų gebėjimui klestėti pasaulyje. Nėra jokio būdo, kaip tai apeiti. Jie daro įtaką ne tik tam, kaip jaučiamės savo atžvilgiu, bet ir tam, kiek tikime savimi ir ar bandysime įgyvendinti savo viltis bei svajones. Turėdami partnerį, kuris patenkina mūsų vidinius prieraišumo poreikius ir jaučiasi patogiai veikdamas kaip saugus pagrindas ir užuovėja, galime išlikti emociškai bei fiziškai sveikesni ir gyventi ilgiau. Turėti partnerį, kuris yra nenuosekliai prieinamas ar mūsų nepalaiko, gali būti išties demoralizuojanti ir alinanti patirtis, kuri tiesiog stabdo mūsų augimą ir pakerta sveikatą.
Tai svarbi pamoka tiems, kuriems būdingas nerimastingas prieraišumo stilius: jei prieš reaguodami ir darydami išvadas šiek tiek ilgiau palauksite, turėsite nepaprastą gebėjimą iššifruoti jus supantį pasaulį ir pasitelkti jį savo naudai. Tačiau jei pulsite iš karto daryti išvadas, imsite blaškytis darydami klaidingus vertinimus ir kenkdami sau.
Kitaip tariant, nerimastingo prieraišumo stiliaus žmonių smegenys stipriau reaguoja į mintis apie netektį ir kartu nepakankamai įdarbina sritis, kurios paprastai naudojamos neigiamoms emocijoms reguliuoti. Vadinasi, kartą suaktyvėjus prieraišumo sistemai, ją „išjungti“ bus daug sunkiau, jei pasižymite nerimastingu prieraišumo stiliumi.
Nepamirškite, kad suaktyvėjusi prieraišumo sistema nėra aistringa meilė. Kitą kartą, kai susitikinėsite su kuo nors ir pastebėsite, kad jaučiate nerimą, nesaugumo jausmą ar apsėdimą – o tik retkarčiais jausitės pakylėti – pasakykite sau, kad greičiausiai tai suaktyvėjusi prieraišumo sistema, ne meile! Tikra meilė evoliucine prasme reiškia ramybę. „Rami tėkmė įmanoma tik gelmėje“ – geras jos apibūdinimas.
Žinutės, kurias siunčia saugus žmogus, yra labai sąžiningos, tiesios ir nuoseklios.
Rami prieraišumo sistema jums asocijuojasi su nuoboduliu ir abejingumu.
Svarbu, kad neužsikabintumėte už pakilimų bei nuosmukių ir nesupainiotumėte suaktyvėjusios prieraišumo sistemos su aistra ar meile. Neleiskite, kad emocinis neprieinamumas jus įaudrintų.
Pradėkite vertinti žmones, su kuriais susitikinėjate, pagal jų gebėjimą patenkinti šiuos poreikius. Užuot galvoję, kaip galėtumėte save pakeisti, kad įtiktumėte partneriui, kaip pataria daugelis knygų apie santykius, pagalvokite: ar šis žmogus gali suteikti tai, ko man reikia, kad būčiau laimingas?
Manoma, kad kiekvienas prieraišumo stilius išsivystė tam, kad padidintų žmonių išgyvenimo galimybes tam tikroje aplinkoje.
„Tobulo“ partnerio įsivaizdavimas yra vienas iš galingiausių įrankių, kuriuos vengiantis žmogus gali naudoti, kad išlaikytų kitą žmogų per atstumą.
Jei partneris reaguoja į jūsų poreikius ir nuoširdžiai rūpinasi jūsų laime ir saugumu, galite drąsiai tęsti šiuos santykius.
<…> palaikydami tikrą partnerystę abu žmonės prisiima atsakomybę už kito emocinės gerovės užtikrinimą.
Palikite komentarą