Shin Kyung-sook. Prašau, pasirūpink mama
Subtili, jautri knyga, kurią skaitant atrodo, jog iki tobulumo nugludinti visi kampai. Autorė savitu stiliumi vaizduoja šeimą, jos narius bei jų patyrimą dingus mamai. Knyga leidžia susimąstyti, kokie, visgi, svetimi, per mažai pažįstantys vieni kitus galime būti šeimoje, kurioje užaugome, šeimoje, kurioje patyrėme pačius svarbiausius dalykus.
Pagalvojau, jog tam tikrą susvetimėjimą, sumišimą autorė perteikia ir neįprastu pasakojimo stiliumi – vietoj „aš“ pasakojant per „tu“ poziciją. Kita vertus, galbūt, atitolimas, pažiūrėjimas į situaciją kiek kitu kampu, ir yra būtent tai, ko reikia norint suprasti savąjį aš.
Knyga puikiai tinka norintiems paskaityti apie atsidavimą, susvetimėjimą, tarpusavio santykius, santykius su mama, gyvenimo laiko tėkmę, jo kaitą ir baigtinumą. Vis dėl to, mėgstantiems veiksmą, įtampą, kulminaciją ir atomazgą, knyga, tikriausiai, nebus labai įdomi. Vidinis patyrimas, parodomas per skirtingų šeimos narių vaizdavimą, tikėtina bus nuobodokas ir neišbaigtas.
„…pajėgiau nugyventi gyvenimą tik dėl to, kad galėjau aplankyti tave ne tada, kai buvau laiminga, o tada, kai jaučiausi nesaugi“
Aš šią knygą vertinu kaip subtilų pasakojimą, tačiau savo simpatijas atiduodu anksčiau skaitytai šios autorės knygai Ri Džinė.
Įrašo iliustracija https://unsplash.com/photos/odIhQypCuUk
Palikite komentarą