J. Granneman, A. Solo. Jautrūs žmonės. Kaip jautrumą paversti stiprybe
Nors daugelis jautrumą vertina kaip silpnybę, knygos autoriai bando pasukti priešinga kryptimi ir paieškoti stipriųjų jautrumo pusių. Tam rekomenduojama susidaryti savo su jautrumu susijusių stiprybių, pasiekimų sąrašą.
Supraskite savo stiprybes. Skirkite laiko ir sudarykite su jautrumu susijusių savybių, naudingų jums ir aplinkiniams, sąrašą. Bendraudami su žmonėmis ar kalbėdami apie jautrumą turėkite šį sąrašą omenyje.
Kas man labiausiai įsiminė skaitant šią knygą?
Kadangi pati esu itin jautri, mane palietė viena konkreti dalis. Joje rašoma, kad jautrūs žmonės dažnai jaučia, jog yra puolami. Dėl didelio jautrumo stimulams jiems atrodo, kad viską reikia padaryti greitai, čia ir dabar. Ir kad visi kažko iš jų tikisi. Buvo gera perskaityti, kad ne aš viena kartais taip jaučiuosi ir su manimi viskas gerai.
Kai jaučiate pernelyg stiprų dirginimą, gali atrodyti, kad jūsų kūną puola. Galbūt mintys ima lėkti šuoliais, raumenys įsitempia, apima didžiulė panika ar pyktis ir nenumaldomas noras sprukti. <…> Pasidarę pertrauką sutelkite dėmesį į kūną. Suvokite. kad niekas iš tiesų jūsų nepuola, nors gal būtent taip ir atrodo. Tą akimirką, kai smogia pernelyg stiprus dirginimas, jaučiatės bejėgiai, <…> Jaučiatės bejėgiai, bet iš tiesų tokie nesate. Jūsų nervų sistema perspėja: Ei, mums iškilo pavojus. Bet iš tiesų jokio pavojaus nėra. Priminkite sau tai.
Knyga parašyta lengvu, draugišku tonu, todėl skaityti buvo labai lengva, jaučiausi įsitraukusi. Taip pat jaučiau tokį keistą jausmą, jog esu priimta, t.y., kad ir kitiems būna panašiai, aš nesu viena. Pagalvojau, jog labai svarbu panašius išgyvenimus turinčių žmonių bendruomenė ir galimybė dalintis.
Mokslininkai nustatė, kad net ir emocinei patirčiai pasibaigus – net ir po skaičiavimo užduoties – jautrių žmonių smegenys toliau nuodugniai apdorojo tai, ką patyrė. Šis gilus apdorojimas, aiškino Acevedo, yra pagrindinis didelio jautrumo bruožas. Taigi jei dažnai panyrate į apmąstymus apie kokią nors idėją, įvykį ar patirtį, nors kiti jau seniausiai tai būna pamiršę, galbūt esate jautrus asmuo.
Autoriai patvirtina, jog jautrumas nulemtas genetiškai, tačiau didelę reikšmę turi aplinka. Dažnai manoma, jog jautrumas yra trūkumas ar silpnumo požymis. Tačiau palankioje aplinkoje jautrūs žmonės sužydi ir gali pasiekti daugiau nei nejautrūs. Tai knygoje vadinama jautrumo proveržio efektu.
Kaip galima padėti sau ar kitiems?
Pasak autorių, svarbu mokytis rasti pusiausvyrą tarp emocijų ir minčių, loginio mąstymo. Jautrius žmones dažnai užvaldo emocijos, todėl jų atvejų praverčia kognityvinės elgesio terapijos technikos mokantis ieškoti argumentų, įrodymų.
Jei žmogus fiziškai ar emociškai jus skaudina, esate skolingas sau paslaugą nuo jo atsiriboti.
Taip pat svarbu mokytis atskirti savo jausmus nuo kitų. Verta užduoti sau klausimą „Ar šis jausmas mano, ar kieno nors kito?“ Autoriai sako, kad pasitelkus vaizduotę kitų žmonių jausmus, emocijas, galime sudėti į kibirą ir atiduoti jį jiems.
Jautrios smegenys ryja informaciją ir nuolat be perstojo dirba, todėl joms dažnai reikia poilsio. Maža to, dar joms būtina erdvė. Šiek tiek daugiau laiko, dar lašelio kantrybės, mažumėlę daugiau tylos ir ramybės. Jei sukuriamos tokios sąlygos, jautrumo suteiktos dovanos pražysta, o jautrios smegenys stiebiasi genialumo link, nes gali optimaliai apdoroti visą gautą informaciją.
Didelę reikšmę taip pat turi atjauta. Mylinčio gerumo meditacija tam yra NR. 1
Vaikus mokome auksinės taisyklės: elkitės su kitais taip, kaip norite, kad būtų elgiamasi su jumis. Jautriems žmonėms dažnai verta ją apsukti: elkitės su savimi taip, kaip elgiatės su kitais.
Vis dėl to, skaitydama džiaugiausi, kad yra bibliotekos, nes galima pasiskolinti knygas – nors ši man patiko, bet tai ne ta knyga, kurią labai norisi turėti savo lentynoje.
Jautrūs žmonės dažnai pastebi tokius dalykus, bet visuomenė ragina juos neklausyti savo nuojautos, tad jie dažnai nutyli nors prabildami būtų gerokai naudingesni aplinkiniams.
Palikite komentarą