N. G. Tawwab. Nusistatyk ribas, atrask ramybę
Pastaruoju metu turėjau tiesiog tikrą išpuolį prieš savo ribas. Kaip tik skaičiau N. G. Tawwab knygą „Nusistatyk ribas, atrask ramybę“, kurioje radau labai gerą atgarsį:
1) jei turiu mintį, jog „ai patylėsiu, nepasakysiu ką galvoju, kas man svarbu ir pan., nes gal kitas susipras“, tai atsakymas, pasak autorės, labai aiškus – NE, NESUSIPRAS.
2) jei nenustatei ribų ar palikai vietos jas pažeisti pirmą kartą, nesitikėk, kad kiti jų nepažeis dešimtą kartą. Viskas, tuomet jau tikrai per vėlu galvoti, kad kiti susipras. Ir nors tai nereiškia, kad negalime imti brėžti ribų, tačiau tai padaryti jau bus kiek sunkiau.
Bet kokiu atveju, tai, ką mums reikia daryti apima du esminius žingsnius:
1) Pranešti. Dažnai norime, kad kiti žinotų, kas mums svarbu, ko norime. Tačiau čia turime sau priminti, kad kiti mūsų minčių neskaito ir teks apie save pasakyti pačiam (Tikrai gali būti sunkoka susidurti su savo įsitikinimais „jei tikrai mane mylėtum, būčiau svarbus/svarbi, tai žinotum, ko noriu“). Čia taip pat svarbu išsakyti, kokios pasekmės laukia, jei nebus laikomasi ribų.
2) Veikti. Kai pasakome apie save, antroji gan didelė užduotis – laikytis savo žodžio ir veikti taip, kaip pažadėjome. Pvz. jei pasakiau, jog galėsiu pabūti su draugais iki tam tikros valandos, tai tuo metu ir išeinu. O ne dar pabūsiu 15 min. Tada, kai mes patys sulaužome savo pažadus, kitiems duodame labai gerą progą pamatyti, kad mūsų ribos nieko nevertos ir galima jas pažeisti.
Aiškiai kalbu, išsakau ir laikausi to, apie ką kalbėjau.
Na taip, bet o kaip kaltė? Tas bjaurokas jausmas ties krūtine ar skrandžiu, kuris šnabžda, kaip aš galiu taip elgtis, nors gal ne daug ką prarasčiau, jei padaryčiau nuolaidų? Autorė sako, kad kaltės jausmas yra neišvengiamas. Tačiau trumpalaikis diskomfortas gali būti daug naudingesnis ilgalaikėje perspektyvoje, kai mūsų aplinkoje sumažės ratas tų, kuriems mes buvome tiesiog labai patogūs.
Taigi knyga labai praktinė, struktūruota (daug kas pateikta punktais), lengvai skaitoma. Kitos šios leidyklos knygos man asmeniškai buvo įsimintinesnės, tačiau bet kokiu atveju, tai geras priminimas apie tai, kodėl ir kaip svarbu brėžti ribas, jų laikytis ir nepažeisti kitų žmonių ribų.
Palikite komentarą