Rasa Andrikienė. Labirintuose
Net jei nesidomite psichologija, gal domitės bent kiek savimi ir gyvenimu. Manau, kad šioje knygoje, kurioje autorė dalijasi klientų istorijomis ir įžvalgomis apie jas, daugelis kažkur gali atrasti save ar apie save. Tą netobulą, klystantį, gal neišmylėtą, trokštantį meilės, rūpesčio ar tiesiog ieškantį. Gal todėl skaitant lydėjo jausmas ne apie knygos skaitymą, o apie buvimą su knyga.
Kojos – tvirtai ant žemės, galva – danguje. Tokia yra tikroji harmonija.
Kaip įžangą į skyrių skaitant eiles tiesiog norėjosi užsimerkti, būti. Būti su mintimis, savo patirtimis. Ir nors tas buvimas ne visada buvo malonus, laikas skaitant knygą buvo tikrai prasmingas.
Argi jums įdomi žmonių, kurie nedrįsta gyventi savo gyvenimo, nuomonė?
O labiausiai man knygoje skambėjo temos apie tapimą savimi. Net jei ir ne visi turime teigiamų patirčių savo tėvų šeimose, autorė lyg nuolat primena, kad galime keistis, rinktis ir patys save auginti. Ir gal ne visada suprantant save tik atskirą nuo tėvų. Nuo partnerio, vaikų ar kitų žmonių taip pat. Vis labiau save matant, patiriant kaip suaugusį, savarankišką ir už savo gyvenimą atsakingą žmogų.
Nebijoti nėra normalu. Nes drąsus nėra tas, kuris nieko nebijo. Drąsus yra tas, kuris bijo, bet daro. Ir taip, kai daug veiki, daugiau ir klysti. Bet kito kelio pasimatuoti ir atrasti savo bei pasaulio ribas nėra. Kažkas pavyksta, kažkas nelabai. Atsikeli, pasitaisai karūną ir eini veikti toliau.
Palikite komentarą