Rasa Mažionienė. Kūno terapija mano gyvenime
Knyga, kurios taip laukiau. Ir kokia ji nepaprastai graži. Taip, tikrai graži. Nuostabiai apipavidalintas viršelis, o prieš pradedant skaityti, norisi švariai nusiplauti rankas, kad tik neištepti. Štai toks buvo pirmasis mano susitikimas su knyga. Dėl to ir skaitydama tikėjausi atrasti įdomią ir man dar mažai žinomą informaciją apie kūno terapiją.
Knygoje autorė trumpai supažindino su kūno terapija, jos raida, atradau nuorodų, naudingų tolimesnei informacijos paieškai, žinių įgijimui. Atradau ir pratimų, kurių pagalbą galima padėti sau. Knyga „šviesi“, kupina vilties, tikėjimo, autorės perteikiamo užsispyrimo ir noro atrasti savo kelią.
Vis dėl to, itin gražus knygos apipavidalinimas nepateisino mano lūkesčių turinio prasme. Apie terapiją sužinojau labai mažai, o pateikti pratimai tikrai žinomi bent kiek besidominčiam saviugda. Juo labiau, nebūčiau tikra, ar knygą rekomenduočiau šiuo metu pasimetusiam, atsakymų į savo klausimus ieškančiam žmogui. Kilo mintis, jog aprašomi metodai, tokie kaip reiki ar regresinė terapija, gali dar labiau paklaidinti, lyg „susukti protą“. Todėl gal reikėtų grįžti prie knygos pavadinimo ir akcentuoti mano gyvenime. Nes būtent knyga labiau apie asmeninę patirtį bei ieškojimus, ir mažiau apie pačią terapiją ir jos principus.
Taigi knygoje, autorės pateikiamose patirtyse, išgyvenimuose kartais galima atrasti ir bent mažą dalį savęs, savo patirties, tačiau tai mano turėtų lūkesčių nepateisino.
Įrašo iliustracija:
https://images.unsplash.com/photo-1508956676198-86424a575ce7?ixid=MXwxMjA3fDB8MHxwaG90by1wYWdlfHx8fGVufDB8fHw%3D&ixlib=rb-1.2.1&auto=format&fit=crop&w=750&q=80
Palikite komentarą