Laurent Gounelle. Intuicija
Vos tik pamačiau ją lentynoje – įsigijau. Turbūt, esu perskaičiusi visas šio autoriaus knygas lietuvių kalba. Ir turiu pripažinti, jog ši knyga buvo tokia „Gouneliška“, jog bent trečdalį skaitymo laiko bandžiau atsiriboti nuo man žinomo autoriui būdingo braižo ir neieškoti kaip visada pateikiamos paslapties. Vis dėl to, ji mane labai įtraukė ir jei ne vėlus vakaras, būčiau perskaičiusi vienu ypu.
<…> sunkiausias iššūkis – išmokti savo baimes atskirti nuo nuojautos. Tai nelengva.
Man ši knyga buvo apie dvi aktualijas – ekologiją ir santykį su savimi, pasitikėjimą savo vidiniu balsu, nuojauta. Nežinojau, jog nuojauta tyrinėjama taip nuodugniai – pasirodo, Paryžiuje veikia nuojautos tyrimus vykdantis institutas. Taigi kartu su knygos siužetu galėjau patyrinėti ir savo nuojautą.
<…> pamažu pradėjau suvokti, kad interpretavimas žmonėms kone įaugęs į kraują. Visut visi interpretuojame viską, su kuo tik susiduriame: kitų žodžius, veido išraiškas, žvilgsnius, balso toną. Viskas, ką tik suvokiame, iškart iššifruojama, peržiūrima, susiejama, sujungiama, vadinasi interpretuojama – taip įvairioms situacijoms suteikiame prasmę.
Knyga ir apie pasirinkimus bei drąsą juos įgyvendinti. O jeigu mums, kaip knygos veikėjui kas nors pasiūlytų atlikti daugumos gerovę ir saugumą garantuojančią užduotį, kurios atlikimui reikia intuicijos? O gal geriau save pažinę pakeistume darbą, gyvenamąją vietą, partnerį, o gal su didesniu užtikrintumu įsitvirtintume ten, kur ir su kuo esame, ir taip gyventume sau malonesnį, priimtinesnį gyvenimą? O gal santarvė su savimi transformuojasi ir į tvaresnę, saugesnę ir visiems jaukesnę aplinką?
Jei žmonės gana atidžiai įsiklausytų į tai, kas sklinda iš jų sielos gelmių, pajustų savo pašaukimą ir savyje atrastų išteklių jam išpildyti.
Siužeto atskleisti nenoriu, intriga, žinoma, paaiškėja knygos pabaigoje 😊 Ir nors ši knyga nebuvo labai įsiminta, pagal įsitraukimą man ji buvo artimiausia „Dievas visada keliauja incognito“.
Akimirksniu viską supratau…Suvokiau, kad visą gyvenimą susidūręs su baime traukdavausi. Ieškojau apsaugos, komforto, nedrįsau tvirtai stovėti ir daryti, ką nusprendęs. Svaigulys – tai bailių demonas.
Palikite komentarą