Richard C. Schwartz. Nėra blogų dalių. Išsigydykite traumas ir atkurkite vienovę, naudodami vidinės šeimos sistemos modelį
Knyga, kurią skaityti man labai patiko. Buvo įdomi skirtingų dalių, jų kalbėjimosi, savasties idėja.
Kita vertus, nors knygoje nėra sudėtingų žodžių, terminų, iš pirmo karto suprasti tai, kaip sąveikauja tremtiniai, vadybininkai ir ugniagesiai nebuvo paprasta. Norėjosi stabtelėti pagalvojus „tai kaip ten yra?“
Pats autorius taip pat sako, jog matyti save kaip skirtingų dalių, asmenybių visumą gali būti neįprasta.
<…> daugialypiškumas mūsų kultūroje ilgą laiką laikytas nenormaliu. Asmuo su atskiromis savarankiškomis tapatybėmis laikomas ligoniu, o atskirų jo asmenybių egzistavimas – tiesiog traumos pasekme, vientiso proto skilimu.
Skirtingų savo dalių pamatymas, pažinimas, jų poreikių patenkinimas padeda joms nusiraminti ir leisti reikštis savasčiai. Kadangi autorius laikosi požiūrio, jog iš prigimties esame geri, norintys gero, pažintos, nurimusios dalys leidžia būti tam, kokiais esame gimę būti.
