„Juokauju…“ ar čia slypi kažkas daugiau nei humoras?
Gebėjimas juokauti, humoro jausmo turėjimas yra puikus pagalbininkas kuriant psichologinį atsparumą, o tuo pačiu ir santykius. Juokavimas naudingas fizinei ir psichikos sveikatai, padeda atsikratyti nuobodulio ar leidžia peržengti ribas, kurių peržengti paprastai nedrįstume.
Pastaruoju metu teko atsidurti situacijose, kuriose išgirdau „juokauju..“. Gal ir būčiau neatkreipusi dėmesio, bet situacija buvo panaši, kartojosi kelis kartus, o ir tai pasakęs žmogus buvo tas pats. Ėmiau galvoti, o apie ką iš tikro gali būti šis „juokauju“. Vengimą, priešpriešą, nenorą priimti emocijų, baimę, neužtikrintumą, smalsumą. Taigi apie ką gali kalbėti kita juokavimo pusė?
Anot Froido, humoras ir juokavimas padeda išreikšti sąmoningas ir pasąmoningas mintis bei jausmus. Todėl ne retai tai puikus būdas išreikšti jaučiamą pyktį, pvz. frazė „aš tuoj ką nors užmušiu“, pasakyta besišypsant, atitinkamu tonu, leidžia išjausti neigiamas emocijas labiau priimtu būdu nei tikrai ką nors sužeidžiant.
Panaši asociacija kyla ir galvojant apie psichologinį smurtą, kandžias pašaipas ar sarkazmą. Juk taip lengva išsisukti pasakius „juokauju“, pamačius, jog replika kito žmogaus atžvilgiu buvo pernelyg kandi ar tikrai įskaudinusi. Taigi juokavimas be priešiškumo, netiesioginės agresijos, bandymo iš situacijos išsisukti „saugiai“, gali turėti ir tam tikrą melo bei vidinio konflikto, pasireiškiančio prieštaraujančiomis emocijomis, atspalvį.
Emocijos yra labai įvairialypės savo prigimtimi. Veikdamos mūsų mintis, jausmus ir elgesį, kartais jos bando mus įtikinti ar kontroliuoti. Emocijų pažinimas ir atsakomybės už jas prisiėmimas gali gąsdinti ir atrodyti kaip grėsmė asmeninei reputacijai. Dėl to, tampa lengviau pajuokauti nei parodyti savo tikrąsias emocijas ir jausmus. Čia verta prisiminti, kad mūsų emocijos ir jų išreiškimas yra tai, kas kitiems perteikia mus pačius. Tai reakcija į kitus žmones, jų elgesį, aplinką. O nesibaiminant emocijų ir jas išsakant, tampa lengviau komunikuoti „nevaikštant aplinkiniais keliais“.
Dar viena „juokauju“ reikšmė gali atsispindėti per neužtikrintumą ar nedrąsų bandymą patikrinti savo tiesą. Gali būti, jog sakydami „juokauju“, žmonės sako tiesą, tačiau kartu bando apsisaugoti, taip laukdami patvirtinimo ar paneigimo apie jų išsakytas mintis. Pvz. poros, norinčios atostogas leisti atskirai, pokalbis galėtų skambėti taip:
– Gal šias atostogas praleiskime atskirai?
– Tikrai taip manai?
– Juokauju…
Taigi humoras ir juokavimas yra labai svarbia gyvenimo dalimi. Kita vertus, kalbant apie „juokauju“ verta prisiminti vaikams apie patyčias sakomas tiesas – tikras, nuoširdus juokavimas tokiu atrodo visiems bendraujantiems. Priešingai, kylantys klausimai, diskomfortas, nesupratimas gali tapti žinia, jog vyksta kiti, žodžiais neišsakyti procesai. Ir tada mūsų pačių atsakomybe tampa minčių ir jausmų išreiškimas išdrįstant paklausti tai visgi apie ką buvo šis Tavo „juokauju“.
Įrašo iliustracija
https://unsplash.com/photos/HuC3cii5VA8
Palikite komentarą