John Berger. Kaip menas moko matyti
Kažkas visiškai kito – knyga apie meną. Nepaisant to, menas, kaip ir psichologija, turi daugybę prasmių, o kaip pats autorius sako, jo tikslas – paskatinti klausti. Klausimai skatina plėsti akiratį, turimas žinias ir įsitikinimus, kurie paprastai yra kaip akiniai, per kuriuos stebime pasaulį. Kita vertus, mąstymu, įsitikinimais paremtas žvilgsnis, žiūrėjimas kuria santykį. Tuo tarpu nuotrauka ar paveikslas lyg sugadina šį momento unikalumą skatinant klaidingai pagalvoti, kad akimirka gali būti sustabdyta, „pagauta“ ar gražinama.
Knyga vertinama kaip besidominčio menu pradžiamoksliu, tačiau nemažiau aktuali ji ir dėl feminizmui skiriamo dėmesio. Įdomu tai, jog veidrodis mene suprastas kaip tuštybės simbolis. Veidrodis neatsiejamas ir nuo moters, kuri nuo pat vaikystės mokoma stebėti ir vertinti. Laikui bėgant moters savęs suvokimas pasireiškia per tai, kaip ją vertina vyras. Taip moteris lyg paverčia save objektu, kurio vertė atsiranda tik tampant stebima bei vertinama.
Jos su savimi pačiomis elgiasi taip, kaip su jomis elgiasi vyrai
Tai neatsiejamai, lyg bandant įsiteikti vyrui vaizduota nuogumo tema. Taip nuogumas gali būti suprastas kaip moters išnaudojimas. Kita vertus, analizuojant nuogumą mene, knygoje padaroma išvada, jog nuogumas leidžia priimti save bei kuria santykį su kitu, tai lyg turimos paslapties pasidalijimas kuriant bendrą paslaptį.
Minėdamas turtų vaizdavimą mene ir jo reikšmę norint parodyti statusą, gyvenimo būdą, autorius pereina prie man labiausiai patikusios knygos dalies – reklamos. J. Berger aiškina, jog dėl reklamos gausos, aplinka ima atrodyti dinamiška, o žmogus visame tame statiškas. Tai sukelia greitai kintančio gyvenimo ir nespėjimo bėgti paskui jį pojūtį. Reklama lyg sukuria norimo, trokštamo, geresnio bei stokojamo gyvenimo vaizdinį. Taip reklama, kaip meno forma, lyg sunaikina buvusį savojo aš vaizdą, paskatina pavydo patyrimą bei manymą, jog pasirinkus tai, kas reklamuojama, sukurs vertės jausmą ir leis patirti daugiau meilės. Daikto turėjimas lyg tampa nauja žmogaus savastį, tapatumą išreiškiančia forma.
O kas nutinka tada kai neturiu to, kas reklamuojama? Kas nutinka tada, kai nesu tuo, ką man bandoma įteikti?
Neatitikimas tarp esamo ir trokštamo dažnai sukelia nerimą. Toks nerimo patyrimas tampa itin naudingu reklamai, kuri parduodamos prekės/paslaugos populiarinimą susieja su asmeninės vertės, seksualumo, meilės, galios išgyvenimu. Todėl, kaip autorius sako, visai nesvarbu kiek reklama atliepia realybę, svarbu tai, kiek ji patenkina fantaziją.
Nors knyga buvo apie meną ir, sakyčiau, skirta jį išmanantiems, tačiau kritiškų minčių ir apmąstymų joje gali rasti kiekvienas. Taigi, kažkas kitokio ir skirtingo nei įprastai man leido į tuos pačius dalykus pažvelgti kiek kitu kampu, dėl ko gatvėje matant reklamas nauju žvilgsniu įvertinu kam ir dėl ko jos yra tokios, kokios yra.
Palikite komentarą