Ribos ir kaip pasakyti NE
Esame lyg įpratę daryti tai, ko iš mūsų tikimasi, atsakyti teigiamai ir nepriešgyniauti. Kodėl? Nes kartais taip tiesiog paprasčiau… nes nenorime susigadinti santykių… pasirodyti nedraugiškais ir daugybė kitų priežasčių, dėl kurių aplinka mus „išmoko tinkamo elgesio būdo“. Deja, tai užgesina galią, norą siekti to, kas mums patiems svarbu. Ir kažkodėl ne visada pagalvojame, jog kitas žmogus yra pajėgus priimti NE, todėl mums visai nereikia prisiimti atsakomybės už kito mintis, jausmus ir reakcijas.
Vengimas tiesiogiai pasakyti NE gali pasireikšti kaip:
◥ Apsimetimas, kad negaliu girdėti, pvz. jei kažkas mums skambina, o mes teisinamės dideliu aplinkos triukšmu, nutrūkusiu ryšiu ir pan.
◥ Pasiteisinimas, kad reikia su kažkuo pasitarti.
◥ Perėjimas į kitą gatvės pusę.
◥ Taip, bet…. (pvz. Ačiū už kvietimą, man labai patinka …, tačiau tai dienai jau turiu planų).
Ir kas gi mus stabdo pasakyti NE?
Adam Wilder sako, kad tai gali būti baimė sužeisti kito jausmus, abejonės savimi, nežinojimas/baiminimasis kaip kiti į mane sureaguos, baimė nebepatikti, atstūmimo, buvimo nepriimtu jausmo/situacijos baimė, kitų poreikių vertinimas labiau nei savo, nemalonumas patiriant įtampą, automatinė pritarimo reakcija bei daugelis kitų.
Nors daugelis įvardintų priežasčių yra tikrai nelabai malonios patirtys, vis dėlto, kokią kainą sumokame nedrįsdami pasakyti NE?
◥ Nuolatinės mintys ir galvojimas kaip reikėtų išsisukti sukelia labai daug įtampos bei eikvoja energiją.
◥ Situacija suprantama kaip konfliktas, konfrontacija, todėl pasakymas Ne lyg aktyvuoja įprastus mąstymo, emocijų, elgesio šablonus ir tampa sudėtinga sureaguoti su pagarba ir atjauta.
◥ Kyla poreikis būti kažkuo, bet ne savimi.
Pabandykite pasakyti žodį NE ir pasvarstykite:
◥ Kokie pojūčiai kyla?
◥ Ką jaučiu savo kūne, kas vyksta mano kūne?
◥ Kaip pasireiškia nemokėjimas brėžti ribų/ribų brėžimo sunkumai mano gyvenime? Iš ko pastebiu, kad mano ribos peržengtos? Kokiose srityse tai nutinka dažniausiai?
◥ Kokių pasekmių turi/ turėjo mano bandymas brėžti ribas/ribų brėžimas?
☝☝☝ Nuolatinis pritarimas negarantuoja, jog viskas klostytis kuo puikiausiai. Nepasakymas Ne neapsaugo nuo blogos savijautos bei santykiuose kylančios įtampos. Taigi nors manome, kad nepritarimas, atsisakymas suteiks blogų pasekmių, tačiau ir to nepadarymas neužtikrina gero.
Taigi, ką galime daryti, kai brėžti ribas, išsakyti savo nuomonę nepatogu, tačiau būtina?
◥ Jaučiant įtampą kūne, visų pirma, gerai pajudėti, pašokinėti, rankomis intensyviai patrinti visą kūną.
◥ Išgirdus klausimą, prieš pateikiant atsakymą giliai įkvėpti, pajusti įkvėpimą visu kūnu, tai, kas vyksta kūne prieš išsakant nepritarimą, ir tik tada atsakyti.
◥ „Pasitreniruoti“, t.y. apgalvoti, išmokti galimus nepritarimo variantus.
◥ Naudingiau nesivelti į kaltinimą, konfliktą, atakavimą, tačiau labiau atspindėti, išsakyti situacijoje pasireiškiančius jausmus.
◥ Nepamiršti, jog turime teisę persigalvoti.
◥ Norint brėžti ribas santykiuose taip pat naudinga pabūti atskirai nuo kito žmogaus, atsiriboti laike ir erdvėje.
◥ Kurį laiką neliesti kito žmogaus, leisti sau ir jam pabūti pačiam su savimi.
Kaip galime pasakyti NE:
◥ Dėkoju, ne.
◥ Ne, aš nesu tinkamas žmogus tai padaryti.
◥ Myliu ir vertinu tave, tačiau, deja, negaliu to padaryti.
◥ Man tikrai rūpi tavo situacija, tačiau neturiu pakankamai energijos/jėgų tau dabar padėti.
◥ Ne dabar.
◥ Sakau Taip tau, bet Ne tam, ką man siūlai.
◥ Tai man nėra tinkama.
◥ Šiuo metu negaliu to padaryti.
◥ Ačiū, kad pasiūlei, vertinu tavo pasiūlymą/pastangas, bet tai ne man.
◥ NE.
Palikite komentarą