Jen Sincero. Sąmoningumas ir kasdienis tobulėjimas, kad įpročiai išliktų ilgam
Remdamasi asmenine patirtimi J. Sincero pasakoja, jog noras uždirbti, gauti pinigų prasidėjo nuo to, jog ji save nustojo tapatinti su nieko neturinčia, nuskurdusia moterimi. Todėl įdomios man buvo mintys apie turimų įpročių sąsajas su tapatybe. Ar tikrai gali būti, jog turimais įpročiais taip esame įpratę apibūdinti save, tai, kuo esame, jog net ir nenaudingų įpročių atsisakymas atrodo kaip savo tapatumo netekimas? Knygos autorė mano, jog būtent taip ir yra, nes esame taip pripratę prie automatizmo ir įsitikinimo apie savo teisingumą, jog pagelbėti mums gali tik sąmoningumas. Taip kuriant naują, norimą tapatybę svarbūs mūsų žodžiai, mintys, įsitikinimai, jausmai bei pasikartojantis elgesys.
Kiekvieną akimirką turi išskirtinį gebėjimą priimti sprendimus, kurie iškart ar palaipsniui pakeis tavo įpročius ir realybę
Deja, dažnai galvojame, kad įsiugdyti naujus įpročius reikia daug laiko ir pastangų. Tačiau autorė siūlo prisiminti tai, kas anksčiau atrodė labai neįprasta, nauja, svetima, bet dabar tapo lyg savaime suprantama. Taigi jei jau kažką atliekame autopilotu, yra vilties, jog taip gali nutikti ir su naujais, gal dar kiek neįprastais įpročiais 😊
Vis tik pradėjus skaityti knygą prisiminiau Naujųjų metų pažadus keisti įpročius. Ar dar prisimenate juos? Sportuosiu, sveikiau maitinsiuosi ir kt. Kaip sekasi jų laikytis? O gal jie šiek tiek atidėti?
Autorė laikosi požiūrio, jog norimam įpročiui įgyti reikia 21 dienos, tačiau man galvoje skambėjo mintis, jog tai aš jau žinau, tikiuosi atrasti kas TIKRAI būtų naudinga. Ir, manau, tai vienas nenaudingiausių įsitikinimų – norėti atrasti kažką naujo, naudingo, nes daugelį dalykų jau žinau. Turbūt, būtent todėl daugelis savipagalbos knygų atrodo mažai naudingos. Jose pateikiama informacija yra gerai žinoma, todėl atrodo tokia paprasta, jog neverta net nieko daryti, nes mūsų (sudėtingoje) situacijoje pokyčių pasiekti tai nepadės.
Tokias savo mintis sustabdžiau ties penktąja diena ir pasakiau sau, jog žinau, tačiau ar tikrai bent ką nors darau? Taigi sugrįžau į pirmąją dieną, pasiėmiau savo paslapčių sąsiuvinį ir pradėjau rašyti ribojančius įsitikimus. Taip susikūriau savo mantrą. O mantrai/afirmacijai susikurti reikia visai nedaug: 1) užsirašyti savo slegiančius, ribojančius įsitikinimus; 2) užrašyti šiems įsitikinimams priešingus teiginius. Kiekviename teiginyje naudinga atrasti raktinius, pasikartojančius žodžius, kurie gali padėti suformuoti savo mantrą / afirmaciją; 3) asmeninę mantrą / afirmaciją rašykite esamuoju laiku, naudojant teigiamus žodžius. Ji turėtų būti trumpa ir įkvepianti. Skaitant toliau lyg ir visai kitas nusiteikimas 😊
Ir nors ši knyga man tikrai nebuvo niekuo įsimintina ir tinka dėti į „Jums naudinga atlikti X punktus“ lentyną, visgi tikiu, jog bent kelių punktų įgyvendinimas gali padėti jausti šiek tiek mažiau kaltės dėl „nuo rytojaus/nuo pirmadienio/ nuo kitų metų“ 😊
Palikite komentarą