Kiek turėtų kainuoti terapija? Ir kiek man kainuoja tai, kad niekas nesikeičia?
„Slidus“ klausimas, apimantis specialisto kompetencijas, jo sumokamus mokesčius, verslą, kliento galimybes.
Turėjusi ne vieną asmeninės terapijos „sezoną“, kurių metu kainos skyrėsi trigubai, vis dažniau pagalvoju, jog terapija konkrečiam žmogui turėtų būti pakankamai reikšminga investicija.
Palikime mintį „pagalba turi būti nemokama ir prieinama“, nes šiuo metu turiu omenyje ne tai.
Kai sakau „reikšminga investicija“, neturiu omenyje jokios konkrečios dviženklės ar triženklės sumos.
Turiu omenyje sumą, kuri konkrečiu metu žmogui yra „daugoka“, „brangoka“.
Jei negaliu sau leisti mokėti, tai ir euras ar penki gali būti daug.
Jei pajamos didelės, tai ir 100 eurų, galbūt, nėra jau taip ir daug.
Pinigai yra mūsų investicija.
Ir investuojame ne tik tam, kad kitas žmogus suteiktų mums kokybišką paslaugą.
Bet ir tam, kad patys įsipareigotume siekti savo gerovės.
Tiek aš, tiek kolegos pastebime, jog žmonės, net neturėdami patirties pas konkretų specialistą, kainą kartais pradeda lyginti su verte.
„Ai, ten konsultacija X eurų, tai, matyt, nieko gero nebus. Čia tik praktikantas, o ne save vertinantis specialistas gali tiek imti.“
Toks vertinimas gali turėti įtakos ir žmogaus įsitraukimui į procesą. Jei iš anksto mažai tikime galima nauda, kartais sunkiau atrasti motyvaciją ieškoti pokyčio galimybių.
Kita vertus, kai žmogui terapija yra reikšminga investicija, tai gali padėti kitaip pažvelgti į savo atsakomybę procese.
Kuriame terapinį aljansą.
Reflektuojame.
Dirbame tarp sesijų.
Mokomės pastebėti savo mintis, jausmus ir elgesio modelius.
Kai pati moku didesnę kainą už terapiją, labiau pagalvoju, kaip noriu panaudoti tą valandą, kad ji man būtų prasminga.
O ne tik ateičiau pasikalbėti, likdama pasislėpusi už to, kas jau pažįstama, bei laukdama, kol kažkada kitas žmogus mane ten suras.
Vis dėlto svarbu nepamiršti – kaina ne visada pasako apie tai, kiek terapija bus naudinga konkrečiam žmogui. Kaip ir didesnė kaina savaime negarantuoja greitesnių pokyčių.
Terapijoje negalime nusipirkti garantuoto rezultato. Tačiau galime investuoti į erdvę, kurioje pokyčiai tampa labiau įmanomi.
Gal todėl terapijos kaina nėra tik suma, kurią sumokame už konsultaciją
Tai ir kartais labai nelengvi klausimai sau bei bandymai atsigręžti į tai, nuo ko ilgą laiką bandome nusisukti.
O kokios jūsų patirtys?
Ar kainą iš anksto lyginate su kokybe?
Kai mokate daugiau, labiau perduodate atsakomybę kitam?
O gal labiau į procesą įsitraukiate patys?
Palikite komentarą