Pasakyti „NE“ svarbu. Bet ne mažiau svarbu – išgirsti kito „NE“
Daug kalbame apie ribas, apie gebėjimą pasakyti NE, apie tai, kad neprivalome visiems įtikti.
Tačiau mažiau dėmesio atkreipiama į tuos, kurie to NE negirdi.
Pastarųjų dienų patirtys paskatino susimąstyti, jog svarbu ne tik pasakyti, bet ir gebėti priimti kito NE.
Pasirodo, jog žmonės iš kitų girdi pačių įvairiausių (o kartais ir itin dažnai kartojamų) NE.
NE, nenoriu su tavimi daugiau gyventi
NE, man nerūpi ką tu rinksiesi
NE, ne aš nenoriu vykti į kelionę
NE.
Tačiau kas nutinka, kad tais NE nepatikima?
Dažniausiai toliau bandoma įtikinti kitą dedant daugiau pastangų norint išgauti TAIP.
Ir čia vienas aspektas.
Kitas – jei negirdėjome 10 NE, tikėtina, kad 11 ir tolimesni bus pasakyti garsiau, pikčiau ar net agresyviau.
Ir tada, tas kurio taip ilgai negirdėjome taps piktuoju, bloguoju, nesupratinguoju?
O tas, kuris n kartų negirdėjo ir nepaisė kito ribos – auka?
Daug niuansų čia galima atrasti.
Ne kiekvienas „NE“ automatiškai reiškia, kad turime nutraukti pokalbį ar atsitraukti. Kartais reikia aiškintis, derėtis, ieškoti kompromiso.
Nepaisant to, verta pagalvoti apie pusiausvyrą.
Kai ne tik gebame pasakyti NE, bet priimame patys tai girdėdami.
