Čia ir dabar
Lygiai prieš savaitę baigėsi antrasis dėmesingumo mokymų blokas. Po dviejų intensyvių dienų išėjau pasivaikščioti ir sąmoningai pažvelgti į tai, kas mane supa.
Prabėgus vos kelioms dienoms, aktualūs įvykiai neišvengiamai palietė daugelį iš mūsų. Užplūdo įvairios emocijos – baimė, nerimas, atjauta ir daugelis kitų.
Kita vertus, visa tai man kaip niekad priminė esamo momento svarbą. Išeinu į lauką ir jaučiu žemę po kojomis, į veidą pučiantį vėją, pavasario kvapą, čiulbantį paukštį. Viską pastebiu, pajaučiu, išgyvenu. Gal ir prisiminus skaitytos knygos „Savų minčių kaliniai“ mintis, šioje sudėtingoje ir nenuspėjamoje situacijoje akimirka čia ir dabar įgyja visai kitas prasmes. Nerimas lyg sumažėja ir užlieja džiaugsmas dėl to, kiek daug turiu.
O Jūs pastaruoju metu savo galvoje ar nuotraukoje užfiksavote save pastiprinti padedančią akimirką?
