F. Miralles. Vabi sabi arba romanas apie netobulą grožį
Paprasta, lengva ir graži. Tikriausiai netinka apie knygą sakyti „graži“, tačiau skaitant iškilo vienas už kitą spalvingesni Japonijos vaizdai.
Sakoma, jog geriausia kelionė yra kelionė į save. Panašiai nutiko ir knygos herojui, kuris nuvykęs į Japoniją, atsidūręs jam neįprastose situacijose pažvelgė į save, jį supančią aplinką kitomis akimis.
„Ko gi vis dėlto mus moko gėlė? Ar ji mus moko tiesiog žiūrėti? Galbūt tiktai tada, kai išmoksime žiūrėti be filtrų ir pastebėti menkiausius dalykus, pavyks atsigręžti ir į save“
Neabejoju, jog pati vabi sabi filosofija, idėja yra žymiai platesnė, gilesnė, turinti savitą istoriją. Deja, knygoje to man pritrūko, dėl ko ir knyga pasirodė tokia lengva, lyg plaukiant paviršiumi.
Na, bet gal tai dar viena knygos idėja, jog nebūtina viską sudėti į vieną knygą. Gal jos lengvumas ir yra netobulo grožio filosofijos išpildymas…
Ir nors knyga man patiko, tačiau tikrai nebuvo kuo nors įsimintina.
Įrašo iliustracija: https://images.unsplash.com/photo-1541690531121-5d844bfc1711?ixlib=rb-1.2.1&ixid=eyJhcHBfaWQiOjEyMDd9&auto=format&fit=crop&w=334&q=80
Palikite komentarą