J. Demartini. Dėkingumo efektas
Dviprasmišką įspūdį palikusi knyga. Lyg ir „oi, kaip faina“, bet ir „tai palauk, turiu dabar visada viską nuneigti?“ Kartais atrodė, jog reikėtų nuneigti kitus jausmus, patirtis ir viską matyti tik per dėkingumo prizmę. Nematau tame nieko blogo, bet man tai siejosi su realybės neigimu ir pozityvumu, nuo kurio saldumo darosi per saldu.
Tikrasis dėkingumas – tai dėkingumas už tvarką, už tai, kas vyksta taip, kaip vyksta. O ko laukti? Tiesiog ieškokite išminties, ji visada yra. Tai momentinis pripažinimas, kad krizė yra malonė.
Na ir iš kitos pusės, galvojant apie pozityvią pusę, akcentai man buvo keliose vietose:
Autorius sako, kad niekas negali mūsų taip praturtinti kaip dėkingumas. Deja, jį mes dažnai ir pamirštame, daugybę dalykų priimdami kaip savaime suprantamus.
Svarbu dėkoti ir už tai, kas ne visada džiugina. Pasak autoriaus, ir blogos situacijos mus gali daug ko išmokyti, jei tik norėsime mokytis. Dėkingumas yra mūsų augimo ir tobulėjimo pagrindas.
Dėkingumas yra svarbiausia man žinoma priemonė, padedanti krautis turtus. Yra du pagrindiniai turtėjimo principai. Pirma, reikia vertinti save. Antra, reikia vertinti turtus. Pinigai automatiškai kaupiasi pas tą, kuris juos labiau vertina.
Nuolat akcentuojant, dejuojant dėl to, ko trūksta, dėkingumą jausti gali būti sunku. Demartini sako, kad viskas, ko norime ir ko reikia, jau egzistuoja, tačiau to dar nematome, arba tai tiesiog egzistuoja kita forma, nei norėtume matyti, gauti.
Dėl to ir gera, ir bloga yra ir manyje, ir visame tame, ką matau aplink save. Dėl to svarbu siekti suprasti kam man tos savybės, ką jos bando pasakyti, pamokyti, apsaugoti, kaip galėčiau jas panaudoti?
Kai kas nors iš jūsų tyčiojasi, tai reiškia, kad nerealizuojate savęs tam tikrose gyvenimo srityse, kuriose galėtumėte daug pasiekti. Taigi jūsų gyvenime pasirodo žmogus, kuris toje srityje perima vadžias, ir nesvarbu, kas tai: fizinė būklė, finansai ar kas kita.
Jeigu noriu kažką greičiau, efektyviau padaryti, išmokti, galiu savęs paklausti „Su kokiomis mano vertybėmis ir kaip tai susiję?“ Viskas seksis geriau, kai pamatysime vertę to, ką darome, siejant su tuo, kas mums svarbu. Taip galime imtis elgesio ne per prievartą, o su didesniu lengvumu.
Gyvenime mums niekada nieko netrūksta, tik keičiasi formos.
Galiausiai, knyga man buvo ir apie tai, kad reikia daugiau tikėti savimi, būti dėkingam už tai, kas yra, nuolat savęs klausti, tyrinėti, būti smalsiam ir neapsiriboti savo patirtimis. Tuomet galimybės ir atsiskleis.
Kai į širdį įsileidžiame dėkingumą ir taip atkuriame pusiausvyrą, mūsų kūnas sureaguoja. Tą akimirką, kai protas patiria nuoširdaus dėkingumo būseną, pradeda keistis mūsų fiziologija
Kai viskas atrodo toli gražu taip, kaip norėtųsi remiantis knyga galima atlikti vieną pratimą – surašyti X skaičių (kuo daugiau, autorius mini 100) priežasčių, kodėl galiu būti dėkingas už situaciją, kurioje nenoriu būti, pvz. kodėl galiu būti dėkingas už ligą, išsiskyrimą, darbo netekimą ir t.t.
Palikite komentarą