Leisti sau pasveikti
Kodėl aš sergu? Kodėl tai nutiko man? Tokie ir panašūs klausimai kyla sergant, o juo labiau sergant lėtine liga.
Tokie ir dar įvairesni klausimai kilo ir istorijos herojai Juliette, kuri niekaip nediagnozuojama liga sirgo šešiolika metų. Dar aštuonerius metus ieškojo būdų, kaip pagerinti savo savijautą jau sužinojus diagnozę. Taigi jos istorija.
Kaip apibūdintum save, kokia Tavo gyvenimo istorija?
Sirgau 24 metus, o negalavimai prasidėjo nuo 15 metų. Mėgau nuotykius, bendravimą, todėl išvykau į trijų dienų išvyką. Veiklos stovykloje reikalavo gero fizinio pasirengimo, kasdien nueidavome daugybę kilometrų, tačiau iš jos grįžau serganti.
Pamačiau dėmę ant savo kojos. Gydytojai pasakė, jog tai paprastas uodo įkandimas. Jaučiau didelį raumenų, sąnarių skausmą, pasireiškė karščiavimas. Nors buvo atlikti įvairūs tyrimai, niekas negalavimų priežasties nustatyti negalėjo. Paskirta vartoti steroidus. Pradėjus juos vartoti, pasireiškė depresija, tada pradėjau vartoti ir antidepresantus. Tačiau būsena tik blogėjo. Skausmas nesiliovė, negalėjau bendrauti su kitais, sutriko dėmesys, suvokimas, buvo sunku kalbėti. Jausdavau, jog lyg žinau, ką noriu pasakyti, bet niekaip neatrasdavau tam tinkamų žodžių.
Būdama 16 metų jutau, jog negaliu pasiruošti pamokoms, atsiskaitymams. Buvo labai sunku vaikščioti. Net pereiti iš klasės į klasę buvo labai sunku, todėl praleidau nemažai pamokų.
Lankiausi pas įvairius gydytojus – infekcionistus, psichiatrus, psichologus ir kt. Dažnai jie pasakydavo „matau, jog tavo būsena nėra gera, tačiau nežinau kaip tau padėti“.
Depresija, manau, man pasireiškė dėl jo, jog praradau dalį savęs. Praradau tą paauglės dalį, kuri nori būti aktyvi, bendrauti, užsiimti mėgiamomis veiklomis. Lankiau kognityvinę elgesio terapiją, tačiau jokio pagerėjimo nejaučiau.
Po metų buvo diagnozuotas lėtinio nuovargio sindromas, paskirta daryti fizinius pratimus. Tačiau jausdama lėtinį nuovargį ir skausmą, aš tiesiog buvau nepajėgi atlikti jokios fizinės veiklos.
Taip gyvenau 16 metų.
Po šio laikotarpio, tėvai surado privačią gydymo įstaigą. Buvau gydoma įvairiausiais vaistais, išleidome 40 000 svarų mano būsenai pagerinti. Pokyčių nebuvo, tačiau ten sutikau moterį, kuriai pasireiškė panašūs simptomai. Pradėjau domėtis, prašiau atlikti reikiamus tyrimus ir taip, pagaliau, buvo nustatyta Laimo liga. Tačiau net ir tada efektyvaus gydymo negavau. Nors ir paaiškėjo, jog esamai ligai gydyti reikėjo visiškai priešingo gydymo, buvo pasakyta, jog turiu išmokti su tuo gyventi.
Taigi po ilgų ieškojimų man buvo diagnozuota Laimo liga, lėtinio nuovargio sindromas, fibromialgija, cheminis disbalansas, pasireiškęs įvairiomis alergijomis. Kvepalai man sukeldavo įvairius skausmus. Paprastos kasdienės situacijos man buvo sunkiai pakeliamos. Buvo sunku atlikti bet kokius darbus, atsisakiau studijų, buvau priklausoma nuo kitų žmonių, užmigdavau paskaitose.
Supratau, jog tai, kas vyksta mano gyvenime, man nepatinka. Iš gydytojų girdėjau „eik ir gyvent savo gyvenimą“, tačiau būnant 32 metų manęs netenkino žinojimas, kad toks bus visas mano gyvenimas. Galėjau jiems teatsakyti, kaip galiu gyventi savo gyvenimą, jei būtent dėl sveikatos turėjau atsisakyti studijų. Tai privertė galvoti, kaip galiu pagerinti savo būseną.
Atradau Marisa Peer. Jos metodas grįstas hipnoterapija. Vienos sesijos metu Marisa pasirinko mane demonstracijai. Sesija truko apie dvi valandas, stebint šešiasdešimčiai žmonių. Po sesijos jie sakė, jog pasikeitė mano išvaizda, mano odos spalva tapo šviesesnė. Jaučiau lyg sukrėtimą iš vidaus, lyg kas iš vidaus būtų mane išplovęs. Seanso metu sugrįžau į amžių, kuriame buvau ketverių. Mano brolis buvo jaunesnis ir jam tuo metu buvo skiriama fizioterapija. Nuobodžiavau spalvindama knygelę ir stebėdama brolį padariau išvadą, kad turi sirgti, kad būčiau pastebėta. Ir tai įvyko būnant ketverių. Kai įsisąmoninau savo mintį, kad „turiu sirgti, kad būčiau pastebėta“, prisiminiau tą momentą, buvo tokia „aha“ patirtis, supratimas, kad man nereikia daugiau sirgti.
Tuo, kas įvyko buvo sunku patikėti, todėl labai norėjosi išbandyti pokyčius. Nuo alergijos kentėjau 10 metų, todėl įėjau į prikvėpintą patalpą ir jau laukiau, kada pajausiu tuos nemalonius alergijos simptomus. Tačiau nejaučiau visiškai nieko. Nieko nenutiko. Po vienos sesijos pranyko visos ilgai trukę alergijos. Anksčiau negalėjau įeiti į parduotuvę nedėvėdama kaukės, o dabar galėjau užsipurkšti kvepalų be jokios kūno reakcijos.
Tai keitė mano gyvenimą. Atsirado viltis, jog galiu gyventi gyvenimą taip, kaip noriu aš. Buvo sunku patikėti, jog per dvi valandas sesijoje, kai ryte iš namų išėjau sirgdama, o grįžau pasveikusi, įvyko tokie pokyčiai. Tiesiog negalėjau patikėti, kad per vieną dieną taip gali pasikeisti gyvenimas.
Turiu pripažinti, kad man pačiai tai atrodė neįtikėtina. Tikiu mokslu, loginiu mąstymu ir tokie dalykai man atrodė neįtikėtini. Jei kas būtų man prieš tai papasakoję, būčiau tik atsakiusi, „nekvailiok, tokių dalykų nebūna“. Ir būčiau save sustabdžiusi nuo sveikimo.
Kokie buvo Tavo įsitikimai apie pagalbą psichikos sveikatos srityje. Kaip vertinai tai, kad, galbūt, man reikia keisti mintis, gauti psichiatro, psichologo pagalbą?
Kai susirgau, Jungtinėje Karalystėje vyravo mąstymas, jog kreipimasis į psichikos sveikatos specialistus yra silpnumo požymis, silpnumo pripažinimas. Kai mano sveikata buvo bloga ir nuolat blogėjo, gavau ne tik medikamentinę pagalbą, su manimi dirbo ir psichologai.
Man to reikėjo, buvau depresijoje. Tačiau tai man nepadėjo, kalbėdavome lyg tą patį per tą patį – ne apie problemą ir jos priežastis, tačiau apie simptomus. Niekaip negalėjau rasti atsakymų, o ką man su tuo daryti. Netikėjau, kad galiu pasveikti.
Nenorėjau padidinti savo prisitaikymo gyvenant su liga, norėjau gyventi kokybišką gyvenimą, pagerinti savo pasitikėjimą savimi, nenorėjau gailėtis savęs dėl to, kad turiu likti namuose ir negaliu džiaugtis gyvenimu.
Kai pradėjau RTT (Rapid Transformational Therapy, Marisa Peer) supratau, kokią reikšmę turi pasąmonė. Supratau, kiek mažai dienos bėgyje esame sąmoningi, ir kiek daug atlieka tai, ko esame neįsisąmoninę.
Tai tapo mano paskutine viltimi. Supratau, kad aš turiu padėti sau pasveikti. Leisti sau pasveikti.
Nori pasakyti, jog pradėjai sveikti kai prisiėmei atsakomybę už save ir įsisąmoninai, kad tik pati esi atsakinga už savo savijautą? Ir kad Tu gali padaryti pokytį?
Dažnai tikime ar esame įtikinti, kad turime sekti instrukcijomis, daryti tai, kas liepiama. Manau, jog pamiršome tai, kad mes, kaip individai, esame pajėgūs pažinti save patys, suprasti, kas vyksta su mūsų kūnu.
Galvojame, kad kažkas kitas ateis ir mus išgelbės. Mums nieko nereikės daryti, nes kažkas tai padarys už mus. Mes patys turime eiti ir pasirūpinti savimi. Turime suprasti savo atsakomybę ir imtis veiksmų, o ne laukti, kad kažkas magiškai ateis ir mums padės.
Kokie yra pagrindiniai RTT principai, kaip atrodo procesas?
Aš pati dirbu dabar su žmonėmis iš viso pasaulio per zoom programą. Man svarbu matyti žmogaus veidą, naudojame hipnozę, gilų atsipalaidavimą. Tradiciškai dažnai bijoma hipnozės. Žmonės mano, kad jiems bus kažkas įteigta ir pan., tačiau hipnozė leidžia nutrinti tą fasadą, kuriuo žmogus tiki.
Hipnozės metu smegenys tampa itin susifokusavusios, atrandame kam žmogus priešinasi, klausimais padedu atrasti tai, kas vadinama „aha“ momentais. Peržiūrime įsitikinimus, įvertiname, žmogus nori jų laikyti ar nori paleisti. Ar jam dar tinka tie įsitikinimai, kuriuos jis padarė būdamas pvz. septynerių.
Būna ir tokių atsakymų, kad žmonės nenori nieko keisti. Geriau sako, kad terapija jiems nepadeda – jie bijo pakeisti savo gyvenimą iš tikro. Būna ir taip, jog žmonės kartais net nepastebi kaip keičiasi jų gyvenimas. Tokius žmones reikia nulupti kaip svogūną. Atlupti kiekvieną sluoksnį, kuriame priešinamasi pokyčiui. Paprastai pakanka 1-3 sesijų.
Po dviejų sesijų jaučiau lyg atgavau savo gyvenimą. Per visą laiką kai sirgau praradau draugus, daugybę atostogų, džiugių akimirkų, švenčių. Ir tai nebuvo finansinis praradimas, tai buvo jausmas, jog praradau gyvenimą.
Buvo laikas kai negalėjau net nueiti į parduotuvę, buvau priklausoma nuo kitų. Dabar turiu savo verslą, namus, rūpinuosi savimi, turiu draugų, galiu keliauti ir veikti viską, ko noriu.
Ar ši terapija tinkama visiems ir garantuoja pagerėjimą 100 procentu?
Terapija netaikoma epilepsijos ir šizofrenijos atveju, visiems kitiems yra tinkama. Kaip ir viskas, nėra 100 procentų garantijos visiems. Tai puikus įrankis padėti žmonėms padėti sau patiems. Didelę reikšmę turi santykis tarp kliento ir terapeuto. Ir mano praktikoje yra žmonių, kurie nenori padėti sau, kurie nesiklauso įrašų ir pasirenka likti toje pačioje būsenoje. Kita sesija negali būti produktyvi, jei žmogus nėra įsipareigojęs sveikti.
Suprantu, jog nebūtina būti įgijus specialaus išsilavinimo?
Taip, RTT yra savarankiška terapijos kryptis. Ši terapija apima hipnozę, įvairias kitas terapijos kryptis, NLP, neuroplastiškumą. Neturėjau visai jokio pagrindo, psichiatrijos, psichologijos srities žinių, studijavau inžineriją.
Kokia yra vidutinė sesijos kaina?
Sunku pasakyti, tai individualu, priklauso nuo terapeuto patirties, bet vidutiniškai tai yra nuo 400 iki 600 svarų už vieną sesiją.
Ką patartum žmogui, kuris kovoja su sveikatos problemomis ir nori pakeisti savo gyvenimą?
Manau, pirma, reikia suprasti, kad gyveni su aukos mąstymu, kad gyvenimas tau nutinka, o tau reikia kovoti su pasauliu.
Kai prisimenu save, buvau labai pikta, nuolat klausiau, kodėl tai nutiko man, kodėl tai vyksta su manimi. Niekaip negalėjau išsivaduoti iš to aukos vaidmens ir suprasti, kad tai yra dalis manęs. Manau, tai vienas svarbiausių dalykų ir žingsnių į sveikimą. Suprasti, kad turi galios pakeisti savo būseną.
Pradedant terapiją sudaroma galimybė, pirmiausia, susipažinti su terapeutu. Klauskite klausimų, pasitikrinkite ar pasirinktas terapeutas bus tinkams žmogus. Susiraskite tikrai tą žmogus, su kuriuos nereikės jaustis nepatogiai, baimintis ar varžytis. Ir tada įsipareigokite pokyčiui, įsipareigokite procesui pakeisti savo gyvenimą.
Žinau ką reiškia gyvenimas su liga, su problema, todėl pasiryžkite priimti kitokį sprendimą ir pasirinkite pakeisti savo gyvenimą.
Įrašo iliustracija https://images.unsplash.com/photo-1542736667-069246bdbc6d?ixlib=rb-1.2.1&ixid=eyJhcHBfaWQiOjEyMDd9&auto=format&fit=crop&w=751&q=80
Palikite komentarą