Nigel Watts. Meilės kelias. Įkvepianti sufijų mistiko Rumio gyvenimo istorija
Rumi gyvenimo istorija man nebuvo nauja. Ją teko skaityti keliose knygose, kuriose faktai ar interpretacija buvo panaši.
Norėjau daugiau sužinoti apie patį sufizmą, jo idėjas, tačiau to neatradau. Be to, liko neatsakytas klausimas, kaip pyktis, priešiškumas ar atsiribojimas gali tapti dvasingumo išraiška. Kaip dvasingumas gali pasireikšti nerimu, panika ar konfliktišku santykiu su kitais.
Pažįstamas, praktikuojantis sufizmą, man į tai neatsakė, tačiau pasiūlė pagalvoti apie pozityvią neigiamų emocijų pusę, pagalvoti kada ir kodėl mylint pasireiškia pyktis.
„Mes užtemę. Daugelis esame tarsi debesuotos dienos, mūsų šviesą temdo sunkūs lietaus debesys. Mes gyvename šaltame, tamsiame krašte, kur pasruvusi ašaromis saulė subrandina tik menką derlių ir nenušviečia išblyškusių mūsų veidų. Ar galima kada nors viltis šilumos, kai kiekvieną rytą turime laužyti ledą užšalusiame vandens kibire?“
Knyga, mano manymu, tinkama netekties, praradimo, išsiskyrimo situacijoje. Pasakojimas prasideda ir baigiasi netektimi – pradžioje tėvo, pabaigoje – Šamso. Tik šias dvi netektis skiria vienas svarbus skirtumas – priėmimas ir susitaikymas. Sielvarto situacijoje Rumi pagaliau atrado tai, ko visą gyvenimą taip ieškojo.
Įrašo iliustracija https://st4.depositphotos.com/17601448/28589/v/1600/depositphotos_285898056-stock-illustration-sufi-continuous-line-drawing-minimalist.jpg
Palikite komentarą