P. Casement. Mokausi iš paciento
Nemanau, jog daugelis šią knygą rinksis laisvalaikiu, tačiau noriu pasidalinti keliomis mintimis ar klausimais, kurie man liko skaitant atvejų analizes.
1. Norėdami pažinti ir suprasti kitą, turime būti atidūs sau išlaikydami nežinojimo, nežinančiojo poziciją. Galbūt, esame linkę ieškoti to, kas pažįstama, galbūt, tai pritaikome ir kitiems. Tačiau, ar kartu tai nėra tam tikras nerimas, baiminimasis atitrūkti ir pasinerti į tai, ko nežinau, kas man kiek svetima? Gal norėdamas greitai atrasti patvirtinimą „taip, taip žinau“, „ir man taip būna“ ir kt. tiesiog nerimauju ir jaučiu pasimetimą priimti kažką naujo?
2. Dažnai su artimu žmogumi elgiamės gerokai kitaip nei su svetimu, mažai pažįstamu. Artimieji pamato ir išgirsta tai, ko kitiems net nepagalvotume parodyti, išreikšti. Ir, galbūt, ne visada malonios patirtys, emocijos, kurias išreiškiame būnant su artimaisiais, yra kaip bandymas atrasti sau patvirtinimą, atsakymą į klausimą „ar tikrai tu būsi su manimi, kad ir kas nutiktų, kad ir kokiu aš bebūčiau?“ Galbūt, būtent toks mūsų elgesys, kai elgiamės visaip, nebūname kitiems supratingi ir atjautūs yra tas mūsų bandymas suprasti, ar galiu būti su kitu saugus, galiu pasitikėti.
3. Noras pasirūpinti, itin apsaugoti kitą žmogų, lyg žinoti, nuspręsti už jį gali būti svarbus signalas mums patiems būti atsargiems, pasiklausiant savęs apie ką yra šis mano noras, ketinimas.
4. Svarbu prisiminti, jog visi jausmai yra galimi, leidžiami, priimtini. Tik pripažįstant visus jausmus, už jų slypintis vaizdinys ima keistis.
5. Pyktis yra būdas, kuriuo bandome atstatyti pažeistą pusiausvyrą. Kita vertus, čia slypi tam tikras prieštaravimas, kai pykstame ant kito žmogaus, tačiau tuo pačiu norime jo griežtos, aiškios pozicijos, kuri padėtų pajusti saugumą.
6. Kai galvoju apie kitų žmonių elgesį su manimi, galiu sau užduoti kelis klausimus: „ Kaip elgiuosi pats/pati, kad kiti su manimi elgiasi tam tikru būdu? „Kaip aš, kokiu elgesiu išprovokuoju kitų elgesį mano atžvilgiu?“
Palikite komentarą