Streso poveikis kūnui
Mūsų kūnai yra pasirengę įveikti stresą, tačiau ilgalaikis, lėtinis stresas daro neigiamą poveikį skirtingiems organams bei jų sistemoms.
Skeleto-raumenų sistema
Streso ir įtampos patyrimo metu raumenys įsitempia. Raumenų įtampa yra itin būdinga reakcija į stresą – taip kūnas bando gintis nuo neigiamo poveikio. Įprastai, streso metu raumenys įsitempia, tačiau nuslūgus stresui greitai ir atsipalaiduoja. Lėtinis, nuolat patiriamas stresas daugiau ar mažiau nuolat palaiko raumenų įsitempimą. Nuolatinė raumenų įtampa sukelia skausmą bei kitus su stresu susijusius sveikatos pokyčius, pvz. tiek galvos skausmas, tiek migrena siejami su raumenų įsitempimu pečių juostoje, kakle bei galvoje. Skausmas juosmens srityje taip pat siejamas su stresu, ypač patiriamu darbe.
Milijonai kenčia nuo lėtinio streso sukeliamų negalavimų bei skeleto-raumenų sistemos skausmų, o tai dėl gebėjimo normaliai dirbti stokos dar labiau padidina susižalojimo darbe riziką. Skirtingas skausmo, jo priežasties supratimas neatsiejamas ir nuo reagavimo į savo sveikatos būseną. Bijantys pakartotinio susižalojimo, akcentuojantys tik fizines skausmo priežastis sveiksta prasčiau nei tie, kurie konsultuojasi su gydytoju ir rūpinasi savo sveikata visapusiškai. Todėl sveikimo procese labai svarbus ne tik fizinio krūvio, tačiau ir streso mažinimas taip mokantis geriau atpalaiduoti raumenis. Relaksacijos bei kitos streso mažinimo technikos, psichoterapija yra efektyviomis priemonėmis mažinant raumenų įtampą, nelaimingų nutikimų tikimybę darbe bei kitus su tuo susijusius negalavimus.
Kvėpavimo sistema
Kvėpavimas aprūpina organizmą deguonimi bei iš organizmo šalina toksinus. Per nosį įkvepiamas oras pasiekia plaučius. Bronchiolių pagalba kraujas aprūpinamas deguonimi, vyksta mainų procesas. Stresas bei stiprios emocijos šį procesą sutrikdo taip, jog gali sutrumpėti įkvėpimo laikas, pakisti kvėpavimo dažnis. Sveikų žmonių atveju šis sutrikimas gali neturėti reikšmingo poveikio, tačiau turintiesiems kvėpavimo sistemos negalavimų (pvz. astmą, bronchitą ir kt.), streso sukeliamas poveikis sveikatą sutrikdo dar labiau. Tyrimai rodo, jog didelis, netikėtas stresas (pvz. netikėta artimojo mirtis) gali sukelti staigų astmos priepuolį. Be to, padažnėjęs kvėpavimas, hiperventiliacija gali tapti panikos atakos priežastimi. Lankymasis pas psichikos sveikatos specialistą gali padėti išmokti atsipalaiduoti, kontroliuoti kvėpavimą bei išmokyti kitų minčių valdymo strategijų.
Širdies ir kraujagyslių sistema
Širdis – vienas svarbiausių organų, o širdies ir kraujagyslių sistemos veiklos pokyčiai išduoda ir jaučiamo streso poveikį. Be to, šios organizmo sistemos pokyčiai lemia ir kitų sistemų pusiausvyros praradimą. Pakitęs pulsas, kraujo spaudimas atspindi gintis arba bėgti reakciją. Stresui praėjus, šios sistemos veikla normalizuojasi, tačiau ilgalaikis stresas gali taip išbalansuoti širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, jog praėjus stresui, į pradinę padėtį nebėra grįžtama. Dėl to ilgainiui sutrinka cholesterolio kiekis, padidėja padidinto kraujo spaudimo, infarkto, insulto, kraujagyslių problemų ir kitų ligų rizika.
Endokrininė sistema
Kai žmogus situaciją suvokia kaip gąsdinančią, neatitinkančią jo jėgų ar nekontroliuojamą, aktyvuojama pagumburio-hipofizės-antinksčių ašis, kuri yra pirminė reagavimo į stresą grandimi. To pasėkoje padidėja steroidinių hormonų, vadinamų gliukokortikoidais, gamyba (įskaitant kortizolį, kuris dažnai vadinamas „streso hormonu“). Patiriant stresą, pagumburis siunčia signalą hipofizei gaminti hormoną, paskatinantį antinksčius išskirti kortizolį. Kortizolis per gliukozės ir riebalų rūgščių aktyvaciją padidina energijos lygį. Įprastai kortizolis gaminamas organizme nuolat ir yra naudingas palaikant aktyvumo bei poilsio režimą. Tačiau ilgalaikio streso metu, tokia kortizolio aktyvacija palaiko nuolatinę kūno parengtį. Gliukokortikoidai, o tame tarpe ir kortizolis, yra reikšmingi imuninei sistemai, mažinant uždegimą. Ir nors tokia funkcija naudinga streso, susižalojimo metu, lėtinis stresas sutrikdo imuninės sistemos bei pagumburio-hipofizės-antinksčių ašies veiklą. Ilgainiui pasireiškia nuovargis, depresija bei kiti negalavimai.
Virškinimo sistema
Skrandyje yra milijonai bene savarankiškai funkcionuojančių neuronų, nuolat sąveikaujančių su smegenimis (prisiminkite drugelius pilve). Stresas gali paveikti šią smegenų – virškinimo sistemos sąveiką taip sukeliant skausmą, pykinimą ir kitus virškinimo sistemos negalavimus. Tačiau kartu virškinimo sistemoje yra milijonai bakterijų, darančių poveikį tiek pačios sistemos, tiek mąstymo, emocijų valdymo funkcijai. Tai leidžia teigti, jog bakterijų, esančių virškinimo sistemoje, pokyčiai gali daryti poveikį nuotaikai. Dėl to virškinimo ir smegenų ryšys yra abipusis. Dėl streso sutrikimus virškinimo sistemai dažnai pakinta mitybos režimas, kas neatsiejama nuo padidėjusio rūgštingumo, refliukso ar rijimo sunkumų. Stresas taip pat lemia tai, kaip greitai maistas virškinimas, dėl to gali pasireikšti skausmas ar diskomfortas žarnyne, pykinimas, pilvo pūtimas ar kitų nemalonūs pojūčiai.
Nervų sistema
Nervų sistemą sudaro centrinė (galvos ir nugaros smegenys) bei periferinė nervų sistema (autonominė ir somatinė). Autonominė nervų sistema (simpatinė ir parasimpatinė) tiesiogiai susijusi su fiziniu organizmo atsaku į stresą. Jaučiant stresą, simpatinė nervų sistema ima veikti kovos arba pabėgimo režimu – kūnas mobilizuoja tam reikalingus organizmo resursus. Taip dėl adrenalino ir kortizolio aktyvacijos padažnėja širdies ritmas, kvėpavimas, kraujo spaudimas, virškinimas ir kitos funkcijos. Simpatinės nervų sistemos atsakas yra svarbus paruošiant kūną reaguoti. Stresui praėjus, grįžtama prie įprasto funkcionavimo. Toks grįžimas svarbus dėl parasimpatinės nervų sistemos veiklos. Tiek simpatinė, tiek parasimpatinė sistema yra svarbi sąveikaujant su imunine sistema. Ilgalaikis organizmo aktyvavimas susilpnina organizmą ir taip formuojasi liga.
Reprodukcinė sistema
Lėtinis stresas neigiamai veikia seksualinę funkciją, lytinį potraukį. Vyrų atveju lėtinis stresas neigiamai veikia spermos gamybą bei kokybę taip sukeliant vaisingumo problemas. Taip pat dėl imuninės sistemos pokyčių padidėja sėklidžių, prostatos ir šlaplės infekcijos tikimybė. Moterų atveju, stresas neigiamai veikia menstruacijų ciklą, skausmą menstruacijų metu, menstruacijų trukmę. Stresas bei moterims tenkantys skirtingų gyvenimo sričių rūpesčiai taip pat neigiamai veikia moterų seksualinį potraukį, neigiamai atsiliepia vaisingumui, vaisiaus išnešiojimui, priešmenstruaciniam sindromui, menopauzei.
Streso valdymas
Vis tik, nors streso poveikis kūnui yra neigiamas, tačiau jau vien tai savaime neturėtų kelti nerimo. Šiuo metu žymiai daugiau žinoma apie streso valdymą bei skirtingas strategijas. Taigi kelios jų:
◆ Sveikatą palaikyti padedančio socialinio tinklo turėjimas
◆ Reguliarus fizinis aktyvumas
◆ Pakankamas poilsis
Šios strategijos turi itin svarbų poveikį fizinei bei psichikos sveikatai, sveikatai palankiam gyvenimo būdui. Kita vertus, pastebint, jog to nepakanka, svarbu pasikonsultuoti su specialistais bei taip geriau pažinti stresą, jo priežastis ir asmeninius jo įveikai reikšmingus resursus.
Palikite komentarą