Elif Shafak. Trys Ievos dukterys
Trejybė. Trys Ievos dukros. Trys draugės – Perė, Mona ir Šyryn. Mintys, jausmai ir elgesys, Trys aistros, kurias, anot Azuro (vieno iš knygos veikėjų), nešiojosi Perė – meilės ilgesys, žinių troškimas ir nepakeliama užuojauta kenčiančiai žmonijai.
„Tikėti, kad kažkas žino atsakymus į daugumą mūsų klausimų ir būdus įveikti mūsų bėdoms, yra grėsminga“
Nepaisant išskiriamos trejybės, knygoje susipina dualumas – praeitis ir dabartis. Gyvendama gyvenimą, tokį, kokio nelabai įsivaizdavo norinti gyventi, Perė mintimis sugrįžta į vaikystę, studijų laikus. Bandydama suprasti mamos ir tėvo, Monos ir Šyryn įsitikinimus religijos klausimais, Perė siekia atrasti, galbūt, egzistuojantį ir trečiąjį kelią.
„Jei ponia Depresija įsėdo į tavo automobilį, gali toliau vairuoti ir didinti greitį, kol ji ims klykti ant užpakalinės sėdynės. O gali užleisti vairą jai, ir tada ji gąsdins tave“
Taip ji susipažįsta su profesoriumi Azuru ir lanko jo Dievo pažinimo kursą. Pasižymėdamas išskirtiniu požiūriu, profesorius Azuras studentus skatina ne atsakyti ne tik į religijų keliamus klausimus, tačiau labiau pažinti save, priimti priešpriešas ir suprasti, jog egzistuojančios skirtybės yra esančios vienos visumos dalimis.
„Jums reikia atsargiau vartoti tokį žodį kaip „teisingumas“ <…>. Galimas daiktas, kaip tik jūsų pažiūrų žmonės daro šį pasaulį dar blogesnį. Visi fanatikai turi vieną bendrą bruožą: jie gyvena praeitimi“
Neišimtinai autorės knyga paremta sufizmu, vienio ir nedalomo idėja. Knyga įtraukianti, lengvai skaitoma, tačiau palyginus su Keturiasdešimt meilės taisyklių, gal kiek blankoka ir nuspėjama.
„Atminkite, kiekvienas, kas ryžosi pažinti save, ryžosi save sunaikinti. Pirmiausia mes turime suardyti save, paskui iš gabalų sukurti naują asmenybę. Svarbu tikėti tuo, ką darome“
Įrašo iliustracija https://unsplash.com/photos/G9XMLUAjETM
Palikite komentarą