Simone de Beauvoir. Antroji lytis
Dar niekada neteko tiek derėtis su savimi kaip skaitant šią knygą. Gulėjo ji ilgai man prieš akis kaip priekaištas, kurio taip ir neišsprendžiu. Bent tris kartus buvau rimtai nusprendusi mesti jos skaitymą. Prisimenant knygą Egzistencialistų kavinėje (ten minima ši autorė ir tam tikri jos gyvenimo bei darbo aspektai), tikrai kartais galvojau, jog parašyti tokį tekstą buvo galima tik maišant alkoholį su vaistais. Tiek visko daug, taip išsamiai, jog atrodė ir kam tiek reikia. Kam reikia tiek kartoti, priminti, pateikti tiek pavyzdžių. Kita vertus, toks išsamumas ir buvo tas „ o gal visgi reikia skaityti“ kabliukas.
Taigi, po 300 perskaitytų puslapių nusprendžiau pažaboti savo ryžtą ir valią kasdien perskaityti po skyrių. Taip ir padariau. Užvertus paskutinį puslapį galvojau, jog tai tikrai puiki knygą, kurią būtina perskaityti moterims, o reikia ir vyrams. Ir ne dėl to, jog sutikau su visomis išsakytomis mintimis. Didžiąją laiko dalį skaitant knygą galima tiesiog imti ir apraudoti sunkią moters dalią ir nardyti neviltyje. Tačiau knygos pabaiga man šį juodumą atsvėrė primenant, jog moteris gali ir turi savyje atrasti jėgų stiprybei, ryžtui ir nepriklausomybei.
Knyga pati savaime puikiai iliustruoja autorės mintis ir tai, jog moteriai itin svarbu išsilavinimas, žinios bei skirtingų sričių išmanymas. Visuomenė, auklėjimas, įsitikinimai pančioja moterį skatinant save suprasti kaip priklausomą, negalinčią išgyventi be meilės, rūpinimosi vaikais, namais ir kitais įmanomais bei neįmanomais namų kampais.
Pabaigoje autorė akcentuoja, kad moteris turi prisiminti, jog ji yra ne mažiau svarbi asmenybė nei vyras. Moteris taip pat turi siekius, tikslus, vidinį pasaulį, kuris tik jos pačios pastangų ir ryžto dėka gali išsiveržti iš uždaro šeimos ir atsakomybių jai rato. Ir autorė nesako, jog santykiai, šeima, vyras, vaikai, namų ruoša yra vienareikšmiškas blogis.
Nors kai kuriuose skyriuose pateikiamos mintys man atrodė kiek prieštaringos, mano supratimu, autorė norėjo perteikti tai, jog ne tik visa tai yra moteris. Moteris, pirmiausia, yra asmenybė, partnerė, kurios pareigos ir atsakomybės įgyją kitokį atspalvį kai moteris sau leidžia būti savimi kaip asmenybe, žmogumi, o ne įrankiu ir priemone. Taigi, visų pirma, ji turi suprasti, kiek nelaisva ji yra ir kiek nelaisva ji pasirenka būti, kiek esanti nelaisva ji pati savaime save suvokia.
Na ir dar keletas mano minčių apie knygą:
▶ Tai neišsemiamas šaltinis diskusijai. Todėl knygą būtų galima panaudoti diskusijai dirbant su jaunimu ar kituose grupiniuose užsiėmimuose.
▶ Moterys yra ne mažiau gabios, protingos, talentingos, tačiau esami ir istoriniai faktai rodo, kad moterys, jų darbas vertinamas visada menkiau. Kodėl? Viena iš priežasčių yra tai, jog moterys tarpusavyje stokoja vieningumo. Dažnai paskalos, pavydas, ryžto stoka suskaldo pačias moteris. Taigi, moterims trūksta vienybės.
▶ IŠSILAVINIMAS. Būtinas moteriai, norinčiai išnerti iš nelengvos jos dalios.
▶ Lytinis švietimas yra reikalingas nuo vaikystės. Mane sužavėjo pavyzdžiai apie tai, kokių pasekmių gali turėti lytinio švietimo stoka. Taigi, kad ir ką begalvotume apie lyties tapatumą, biologinė lytis neatsiejama nuo tam tikrų ypatumų, kuriuos augant, bręstant svarbu suprasti ir priimti.
Įvertinus bendrai, knyga man patiko. Ir jeigu jau nepasiryžti skaityti visos, tai bent jau nuo antros dalies skaityti tikrai verta.
Įrašo iliustracija: Becca Tapert iš Unsplash
Palikite komentarą