Tolerancijos langas: pagalba vaikams ir paaugliams
Tolerancijos langas yra neuromokslu grįstas požiūris, skirtas psichikos sveikatos ir gerovės stiprinimui. Šis modelis padeda suprasti tai, kaip mąstymo, emocijų valdymo būdas susijęs su skirtingų socialinių vaidmenų įgyvendinimu ir psichologiniu atsparumu.
Sunkumus patiriantys vaikai ne visada moka žodžiais išsakyti, įvardinti savo savijautą. Todėl dažnai pokyčiai stebimi kūne bei elgesyje. Tokių ženklų pažinimas, jų susiejimas su emocijomis yra efektyvus pagalbos vaikams būdas.
Tolerancijos lango autorius – psichiatras Dan Siegel, kuris sako, jog „matyti“ tinkamai galime jei esame nei per aukštai, nei per žemai.
Esant trauminei, slegiančiai patirčiai, organizmo aktyvumas pakinta, svyruoja nuo per didelio sužadinimo, iki per didelio slopinimo ir retai kada būna pusiausvyros būsenoje.
Per aukštai, t.y. esant dideliam sužadinimui, žmogus būna bėgti arba gintis būsenoje, susijusioje su dideliu psichofiziologiniu sužadinimu. Tai gali pasireikšti kaip koncentracijos sunkumai, irzlumas, pyktis, panika, nerimas, savidestrukcinis elgesys ir pan.
Per žemai, t.y. esant per mažam sužadinimui, pasireiškia sąstingio, atsiribojimo būsena. Tai gali būti suprasta kaip išsekimas, depresiškumas, mažas emocingumas, atsiribojimas ir pan.
Mes visi, atsižvelgiant į vaikystės patirtis, neurobiologiją, socialinę paramą, aplinką, įveikos mechanizmus, žvelgiame per skirtingus langus. Tačiau lango dydis gali keistis, ir kuo platesnis tampa langas, tuo rečiau patirsime pyktį, frustraciją, išsekimą, prislėgtumą ar energijos stoką.
Gerovės upė
Tolerancijos langą galima suprasti pasitelkus upės analogiją. Įsivaizduokime, jog plaukiame kanoja Gerovės upe. Vienoje upės pusėje – sužadinimas ir chaosas, kitoje – sąstingis, rigidiškumas. Kai kurie vaikai ir jaunuoliai gali nuolat atsimušti į priešingą pusę taip patiriant sunkumus, negalėjimą plaukti upės viduriu.
Kuo upė yra platesnė, tuo daugiau erdvės ir mažiau galimybių atsimušti į krantą.
Taigi, esminis tikslas yra padėti sąmoningai, dėmesingai suprasti savo poziciją (emocijas, išgyvenimus) upės ir krantų atžvilgiu.
Technikos, padedančios praplėsti upę
Vienas iš pirmųjų žingsnių – sąmoningumo bei su tuo susijusio atsparumo, adaptyvumo, lankstumo, savarankiškumo didinimas. Kuo labiau išmokstama pažinti ir valdyti sunkumus, tuo labiau didėja pasitikėjimas, į(si)galinimas ir platėjančios upės matymas.
Tyrimų rezultatai rodo, jog norint padėti vaikams, naudinga orientuotis į 1) struktūrą, 2) rutiną, 3) draugystę, 4) galimybes ir 5) laisvę.
Taip pat labai svarbu:
● Norint padėti kitam, svarbu įsivertinti asmeninę tolerancijos lango poziciją. Sutrikęs suaugusysis negali padėti sutrikusiam vaikui.
● Atrasti šalutinius trikdžius ir sunkumus, pvz. miego stoka, menka mityba, fizinio aktyvumo stoka ar liga gali skatinti streso patyrimą ir siaurinti tolerancijos langą.
● Norint padėti vaikams suprasti trukdžius, naudinga surinkti informaciją apie tai, kas juos sužadina, trikdo, kaip veikia naudojimasis išmaniaisiais įrenginiais, kokie yra santykiai su bendraamžiais, kaip sekasi valdyti dėmesį.
● Suprasti tai, kas padeda, gali būti naudinga.
Idėjos judėjimui iš chaoso į tolerancijos langą
● Galimybės pajusti kontrolės jausmą suteikimas
● Saugios aplinkos, kurioje vaikas jaustųsi fiziškai ir emociškai saugus, užtikrinimas
● Dėmesio skyrimas kvėpavimui. Kvėpavimas gali būti itin naudingas emocijų reguliacijai. Diafragminis kvėpavimas, dar žinomas kaip kvėpavimas pilvu. Vaikai tai gali praktikuoti padėdami ranką ant pilvo ir jausdami jo judesius. Maži vaikai gali pasidėti ant pilvo žaislą ir stebėti kaip jis juda. Kvėpavimas kvadratu. Toks kvėpavimo būdas apima kvėpavimą ir dėmesio sutelkimą. Naudojant rėmelį, stalą, langą, knygą ar įsivaizduojamą keturkampį skaičiuojama iki keturių ir judama nuo vieno kampo iki kito. 7/11 kvėpavimas. Įkvepiama skaičiuojant iki 7, iškvepiama skaičiuojant iki 11. Jaunesniems vaikams galima taikyti 3/5 ritmą.
● Progresyvi raumenų relaksacija, t.y. raumenų įtempimas ir greitas atpalaidavimas, atsipalaidavimo jausmo įsisąmoninimas.
● Kvėpavimas naudojant pirštus. Įkvepiant pirštai įtempiami, iškvepiant atpalaiduojami
● Vizualizacija
● Šokinėjimas ant batuto
● Kamuoliuko mėtymas į sieną, spaudymas
● Šokėjimas, kūno dalių kratymas
● Grojimas būgnais
● Fizinė veikla, darbas
● Sunki antklodė.
● Ritinėjimasis ant kamuolio
● Šilto vandens gėrimas
● Muzikos klausymasis
● 54321 technika
● Pojūčių stebėjimas ir įvardijimas
Idėjos judėjimui nuo rigidiškumo į tolerancijos lango pusę
● Pojūčių stimuliavimas
● Traškaus maišto valgymas
● Žaidimas smėliu
● Tušinuko, pieštuko ridenimas tarp delnų
● Rankų plovimas/masažas
● Šokimas ir muzikos klausymasis
● Perėjimas nuo mažos amplitudės judesių prie didelės amplitudės judesių
● Supamoji kėdė
● Piešimas pirštais
● 54321 technika
Kaip dažniau būti dabartyje?
● Dėmesingo įsisąmoninimo praktikų naudojimas
● Šeimos pagalba (dienos rutina, laiko leidimas kartu ir pan.)
● Teigiamų pavyzdžių stebėjimas
● Įsižeminimo technikų naudojimas dažniau užduodant klausimą Kas aš esu?, o ne Ką aš darau?
Psichikos sveikatos gerovės sritys
Kiekvieno žmogaus psichikos sveikatai ir gerovei palaikyti gali būti naudingi skirtingi dalykai, tačiau labiausiai akcentuojamos šios septynios sritys:
Palikite komentarą