Sukrečiančios patirtys ir santykiai
Neišvengiamai sukrečiančios patirtys atsiliepia santykiams. Smurtas ar apleistumas gali būti tos reikšmingos ankstyvosios patirtys, kurių pagrindu reaguojame į savo partnerius, jų elgesį su mumis. Galime veikti iš pažeisto vaiko ar prieštaraujančio paauglio pozicijos, nors mūsų partneris neturi net menkiausio supratimo apie tokios reakcijos priežastis.
Todėl svarbu prisiminti, kad elgesys, kuris yra mums būdingas dabar, kažkada pasitarnavo kaip geriausias žinotas būdas. Taigi kokias pasirenkamo elgesio stipriąsias puses, privalumus galime įžvelgti?
Kita vertus, tai, kas padėjo apsisaugoti kažkada, nebūtinai veikia ar yra reikalinga dabar. Be to, gali būti, jog saugūs, harmoningi santykiai mus gąsdina. Protas pripratęs ieškoti pavojų, todėl ir santykyje nuolat ieškome, kada gi čia kažkas tokio nutiks (pvz. išduos, paliks, smurtaus ir kt.).
Ir gal skamba banaliai, tačiau besąlygiška meilė yra geriausias „vaistas“ santykiuose, kuriuose esame su savo turėtomis sukrečiančiomis patirtimis.
Kai galvojame apie save ar kitų elgesį galime užduoti kelis klausimus:
Ką matei taip elgiantis?
Kas su tavimi taip elgėsi?
Kas tavęs nesustabdė, kai elgeisi X būdu?
Kai jaučiame, jog santykyje prarandame pusiausvyrą, galime atlikti įsižeminimo pratimus, tokius kaip 5-4-3-2-1.
Patirtis, vėlgi galime tyrinėti per kūną, su partneriu analizuoti, ką aš suprantu, kai žvelgiu į tave besielgiant X būdu.
Santykiui su savimi ir kitais pasitarnauja dėmesingumo bei atjautos praktikos.
Kentėjimas yra gyvenimo dalis. Negalima jo paneigti, pašalinti, tačiau galime išmokti su juo būti, priimti ir kurti kokybiškesnį gyvenimą.
Pagal Nicabm www.nicabm.com mokymus
Palikite komentarą