S. Resnick.The Pleasure Zone: Why We Resist Good Feelings & How to Let Go and Be Happy.
Taip trūks – plyš norėjau perskaityti šią knygą. Kadangi skaičiau internete, prisiminiau seną gerą būdą – konspektavimą. Taigi noriu pasidalinti ir tuo, ką atradau, o kam įdomu, rašykite, pasidalinsiu dar trupučiu tuo, ko čia jau nebesurašiau.
Malonumą, malonias akimirkas, patirtis autorė aiškina kaip energizuojančias, jaudinančias, uždegančias, padedančias praplėsti įprastą matymą, didinančias atvirumą patirčiai bei suteikiančias kryptį. Dėl to malonumas neatsiejamas nuo malonaus sužadinimo, iššūkių priėmimo, autentiškumo bei drąsos.
Vis dėl to, pati malonumo sąvoka mums gali reikšti skirtingus dalykus. Ne retai malonumo mes vengiame, nes jaučiamės kažko nenusipelnę, bijome būti sugėdinti ar per daug atsipalaidavę. Ir gal dėl to galvojame, kad jau kažkuo pasimėgavome pakankamai, todėl laikas grįžti į realybę. Apie malonumą galvojame kaip apie trumpą pabėgimą, bet ne apie džiaugsmingą, gyvybingą buvimą. Deja, tai, jog neleidžiame sau mėgautis, patirti malonumo, atsiliepia skirtingoms mūsų gyvenimo sritims ir gyvenimo kokybei apskritai.
Kas mums tam trukdo? Autorė būdama pripažinta terapeute malonumo temą atrado patyrusi daugybę asmeninių sunkumų. Ji aiškina, jog viena iš priežasčių – mūsų ankstyvosios patirtys. Kai nuo pat vaikystės jautėmės nepakankamai mylimi, buvome apleisti, sunku patikėti, jog esame verti meilės bei atsipalaidavimo. Todėl mes dažnai analizuojame sudėtingas situacijas, bandome jas suprasti, išspręsti, lyg atrasti ir išrauti tą savo probleminę šaknį. Bet autorė akcentuoja, kad žinoti apie tai, kas vyksta ne taip, dar nepakanka. Labai svarbu suprasti, ką reikėtų daryti kitaip, kad situacija pasikeistų, t. y. ne tik žinoti kaip spręsti problemas, bet ir kaip susikurti situacijas, teikiančias malonias akimirkas. Kita vertus, jei neturėjome pozityvios patirties, pavyzdžių, tai padaryti atrodo labai sudėtinga. Autorė pataria tiesiog eksperimentuoti. Vis žengti bent mažą žingsnelį ir patyrinėti, kokį atgarsį galime išgirsti, kaip galime vis labiau susisieti su savo kūnu, vidine patirtimi.
Trukdyti patirti malonumą gali ir tai, jog kažkada buvome sugėdinti (pvz. liečiant savo kūną). Gal matėme iš darbo grįžtančius pavargusius tėvus ir padarėme išvadą, jog reikia tik taip. Gal didelį poveikį mūsų auklėjimui turėjo religija ar visuomenėje vyravę standartai. Prisiminkime, ko mergaitės ar berniukai nedaro kitiems matant? Kaip negražu elgtis, nes būsi atiduotas kokiai tetai ar policininkui?
Taigi gal, kai esame įpratę būti baudžiami už mėgavimąsi, ir patys išmokstame save nusibausti. Malonios patirtys, atsipalaidavimas dažnai suprantamos kaip pavojingos, veikiame lyg pagal posakį „juokis, juokis, tik žiūrėk, kad nereikėtų po to verkti“. Dėl to atsipalaidavimas atrodo kaip kažkas ne rimto arba net pavojingo. Kas gi ko nors pasiekia sunkiai nedirbdamas? Taigi malonumo patirtimi tampa tik pripažinimo vaikymasis sunkiai dirbant, siekiant kažkokių standartų ir pan. Tai išsamiau paaiškinti autorė net vartoja malonumo nerimo terminą, išreiškiantį baimę gyventi laisvai, džiaugsmingai, jaučiant atsipalaidavimą. Toks nerimas siejamas ir su kontrolės praradimo baime. Priešingai, jei jaučiu įtampą, išlieku atidus, jaučiu, kad valdau situaciją.
Autorės išskirtos malonumo rūšys
1. Pirminis malonumas. Tai mokėjimas atsipalaiduoti, pajusti atsipalaidavimą kūne. Žodis „pirminis“ čia taip pat siejamas su vaisiumi motinos įsčiose ir tokia lyg plaukiojimo būsena. Tai tokia visapusiška paleidimo, atsipalaidavimo, atleidimo patirtis.
2. Skausmo sumažėjimas. Čia galime kalbėti apie fizinį bei psichinį skausmą, kentėjimą.
3. Elementarūs malonumai – juokas, žaidimas, judesys. Autorė pastebi, kad labai svarbu savo patirtis, emocijas, išreikšti balsu. Dėl to manoma, jog žaisti, verkti, mylėtis, juoktis reikia taip, jog per kūną, balsą išleistume, atpalaiduotume jaučiamas emocijas.
4. Psichinis malonumas. Tai, kaip interpretuojame įvykius, daro didelį poveikį mūsų savijautai. Ne retai ir mūsų mintys tampa save išpildančia pranašyste. Deja, autorė primena, kad tiesos nėra – mes viską vertinama per savo prizmę. Dėl to ir kai sakome „buvo gerai, bet reikia grįžti į realybę“ galima savęs paklausti į kieno su(si)kurtą realybę? Kokias realybes patys sau kuriame ir kodėl jas atskiriame?
5. Emocinis malonumas – pozityvių emocijų patyrimas. Autorė čia dėmesį skiria meilei.
6. Su pojūčiais susiję malonumai. Dėmesys informacijai, gaunamai per regos, klausos, lytos, uoslės ir skonio pojūčių kanalus labai prisideda prie malonumo ar jo nebuvimo.
7. Seksualinis malonumas. 8. Dvasinis malonumas. Turiu pripažinti, jog čia tikėjausi įdomiausios knygos dalies, bet buvo priešingai – daug ką praleidau. Taigi, palieku tai praktikai, nors manau, jog tokio malonumo, apie kokį rašo autorė, patyrimui reikia labai daug asmeninio bei dvasinio tobulėjimo maksimaliai įtraukiant ir anksčiau minėtus malonumus.
Kiekvieno skyriaus pabaigoje autorė pateikia ir eksperimentus, t.y. užduotis, kuriomis kviečia didinti malonumą kiekvienoje iš pristatytų sričių.
Taigi, pagaliau perskaičiusi knygą patenkinau savo smalsumą. Skaityti apie malonumą buvo įdomu, nenuobodu. Rekomenduoju norintiems sau priminti malonumo reikšmę.
Jei abejojate savo anglų kalbos žiniomis, tai nemanau, kad reikėtų. Tekstas man nepasirodė sudėtingas (bent jau vertinant savo gebėjimus ir žinias lyginant su mano skaityta Gabor Mate knyga 😊)
Palikite komentarą