Ar galima suvaidinti pasitikėjimą savimi?
Tikriausiai vieno atsakymo nėra – viskas priklauso nuo to, kaip mes apskritai suprantame pasitikėjimą savimi. Ar tai drąsa veikti nepaisant baimių? Vidinė ramybė, žinant, kad susidorosime su iššūkiais? Noras pasirodyti geresniu už kitus? O gal tai tiesiog įgūdžiai, kuriuos įgyjame nuolat praktikuodamiesi?
Bet kuriuo atveju, pasitikėjimas savimi – tai ne įgimta savybė, o gebėjimas, kurį galime lavinti dirbant su savo mintimis, emocijomis bei nuolat praktikuojantis.
Vis tik, jei neapleidžia klausimas, kaip galiu atrodyti labiau savimi pasitikinčiu žmogumi, dėmesį galima atkreipti į kelis dalykus:
🔹 Kūno kalba: tiesi laikysena, ramus kvėpavimas, akių kontaktas.
🔹 Balsas: aiškus, nepertraukiamas, be abejonių intonacijos.
🔹 Mintys: „Aš galiu“, „Aš vertas“, „Aš susidorosiu“.
Manoma, jog kai elgiamės taip, lyg pasitikėtume savimi, mūsų kūnas ir smegenys palaipsniui pripranta prie šios būsenos ir ji tampa natūralesnė.
Kita vertus, bandydami suvaidinti pasitikėjimą savimi, galime susidurti su rizika atrodyti nenuoširdžiai. Tikėtina, kad žmonės pajus, jei mūsų elgesys neatitiks vidinės būsenos, o tai gali sukelti priešingą reakciją nei tikėtasi.
🧠 Tad ką daryti? Geriausia rasti pusiausvyrą – vietoje vaidinimo rinktis „treniruotę“ ir savo jėgas nukreipti ne į vaidybą, o savęs stebėjimą bei pažinimą.
Galbūt, vietoje to, jog visais įmanomais būdais bandytume save sukontroliuoti kuriant norimą įvaizdį, kartą galime leisti sau pabandyti įvardinti savo jaudulį ir tuo metu kaupti patirtį apie kūno pojūčius, mintis, emocijas.
🌱 Ar esate bandę kada nors suvaidinti pasitikėjimą? Kaip į tai reagavo aplinkiniai? Pasidalinkite savo mintimis komentaruose! ⬇️
Palikite komentarą