Ichiro Kishimi, Fumitake Koga. The Courage To Be Disliked.
2. Mažai žinomas trečiasis milžinas
Jaunuolis įėjo į filosofo studiją ir susimąstęs dėl to, kodėl buvo toks pasiryžęs paneigti filosofo mintis, atsisėdo ant kėdės. Ir priežastys ėmė aiškėti. Nuo pat vaikystės jis stokojo pasitikėjimo savimi, o juo labiau, prisidėjo akademiniai sunkumai bei nepasitenkinimas savo išvaizda. Gal dėl to jis nuolat buvo susirūpinęs tuo, kaip atrodo kitiems. Gailėdamasis savęs negalėjo vertinti ir kitų laimės. Dėl to ir filosofo mintys jam nebuvo nieko daugiau, kaip tik fantazija.
Jaunuolis: Tik ką pavartojai žodžius „kita filosofija“, bet girdėjau, kad tavo sritis – graikų filosofiją.
Filosofas: taip, graikų filosofija nuo pat paauglystės buvo mano gyvenimo ašimi. Ir tos nuostabios asmenybės: Sokratas, Platonas, Aristotelis. Kaip tik šiuo metu verčiu Platono veikalą ir tikiuosi likusį savo gyvenimą analizuoti klasikinę graikų filosofiją.
Jaunuolis: tai, kas gi tada ta „kita filosofija“?
Filosofas: tai psichologijos kryptis, kurios pradininkas – austrų psichiatras Alfredas Adleris. Dažnai ji vadinama Adlerine psichologija.
Jaunuolis: niekada nebūčiau pagalvojęs, kad graikų filosofijos tyrinėtojas galėtų domėtis psichologija.
Filosofas: nesu gerai susipažinęs su skirtingomis psichologijos mokyklomis. Tačiau manau, jog Adlerio kryptis panaši į graikų filosofiją ir verta dėmesio.
Jaunuolis: esu kiek susipažinęs su Froido ir Jungo darbais. Nuostabi sritis.
Filosofas: taip, Froidas ir Jungas yra gerai žinomi. Adleris buvo vienas iš Vienos psichoanalitinės draugijos, kuriai vadovavo Froidas, narių. Tačiau ilgainiui, jų idėjos išsiskyrė, Adleriui teko palikti šią mokyklą ir jis pats pradėjo vystyti individualiosios psichologijos kryptį.
Jaunuolis: individualiosios psichologijos? Tai Adleris buvo Froido mokinys?
Filosofas: na, ne, nors taip dažnai manoma. Pirmiausia, Froidas ir Adleris buvo panašaus amžiaus, o jų santykis buvo pagrįstas lygiavertiškumu. Šiuo požiūriu Adleris labai skyrėsi nuo Jungo, kuris Froidą suprato kaip tėvo figūrą. Ir nors psichologija siejama su Froidu bei Jungu, Adleris taip pat priskiriamas šios srities trejeto „milžinui“.
Jaunuolis: matau, reiktų pasidomėti tuo daugiau.
Filosofas: na, suprantama, kad nedaug girdėjai apie Adlerį. Kaip jis pats sako „ Gali ateiti laikas, kai niekas neprisimins mano vardo ar mokyklos, kuri kažkada egzistavo“. Jei taip nutiktų, reikštų, kad idėjos jau atgyveno ir jų vietą užėmė kažkas naujo. Pavyzdžiui, Dale Carnegie, kuris parašė žymiuosius bestselerius „Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms“ ir „Kaip atsikratyti nerimo ir pradėti gyventi“, Adlerį įvardijo puikiu psichologu, paskyrusiu gyvenimą tyrinėjant žmones ir jų gebėjimus. Adlerio įtaką galima matyti ir kitiems rašytojams. Stephen Covey knygoje „7 efektyviai veikiančių žmonių įpročiai“ didžioji turinio dalis atspindi Adlerio idėjas. Kitais žodžiais tariant, Adlerio psichologija – tai ne griežta mokykla, o labiau tai, kas padeda suprasti ir priimti skirtingas tiesas apie žmones. Dėl to sakoma, kad Adlerio idėjos lenkė savo laiką, todėl net ir šiandien mums nepavyko jų iki galo suprasti. Štai kokios novatoriškos jos buvo.
Jaunuolis: tai tavo idėjos kyla ne iš graikų filosofijos, o iš Adlerio psichologijos?
Filosofas: taip, tiesa.
Jaunuolis: gerai. Noriu dar šio to paklausti. Tu filosofas ar psichologas?
Filosofas: aš filosofas, žmogus, kuris gyvena filosofija. O man Adlerio psichologija yra graikų filosofų minčių tąsa.
Jaunuolis: puiku, tuomet pradėkime.
Palikite komentarą