Ichiro Kishimi, Fumitake Koga. The Courage To Be Disliked
3. Kodėl žmonės gali keistis
Jaunuolis: Pirmiausia, aptarkime kelis dalykus. Tu sakai, kad žmonės gali keistis. Ir tai, kad kiekvienas gali rasti laimę.
Filosofas: taip, kiekvienas be išimčių.
Jaunuolis: pasilaikykime idėją apie laimę kiek vėlesniam laikui ir pradėkime nuo pokyčių. Aš norėčiau pasikeisti ir esu tikras, kiekvienas paklaustas gatvėje pasakytų tą patį. Tačiau kodėl norime pasikeisti? Yra tik vienas atsakymas – todėl, kad negalime. Jei būtų lengva pasikeisti, žmonės neeikvotų laiko galvodami kaip tai padaryti. Nesvarbu, kiek apie tai galvotume, žmonės negali pasikeisti. Ir štai kodėl tiek daug ieškančių naujos religijos ar savipagalbos seminarų, kuriuose mokoma apie tai, kaip pasikeisti. Ar aš klystu?
Filosofas: na, noriu tavęs paklausti, kodėl esi toks įsitikinęs, kad žmonės negali keistis?
Jaunuolis: turiu draugą, kuris tiesiog užsidarė savo kambaryje. Jis svajoja apie taip, kaip galėtų išeiti, susirasti darbą. Taigi, jis nori pasikeisti, pakeisti savo situaciją. Ir aš jam kartoju, kad jis labai pasitarnautų visuomenei savo darbu. Tačiau jis bijo palikti savo kambarį. Vos tik jis išeina laukan, jį kamuoja dažnas širdies plakimas, jo rankos ir kojos ima drebėti. Manau, jog jį ištinka panikos ataka.
Filosofas: kokia tu manai yra priežastis, to, kad jis negali išeiti?
Jaunuolis: nesu tikras. Gal tai susiję su jo tėvais ar tuo, kad iš jo mokykloje buvo tyčiojamasi. Jis gali būti patyręs traumą ar kažką tokio. Bet gali būti ir priešingai – gal vaikystėje jis buvo pernelyg lepinamas ir dabar jam sunku susidurti su realybe. Aš tiesiog gerai nežinau visos jo situacijos.
Filosofas: taigi sakai, kad kažkokie buvę gyvenimo įvykiai galėjo paveikti tavo draugą taip, kad jam dabar sunku kažkur išeiti?
Jaunuolis: žinoma, juk viskas turi priežastį.
Filosofas: taigi, tikriausia, ta priežastis susijusi kažkaip su jo vaikyste. Gal jis patyrė smurtą ir užaugo nejausdamas meilės. Gal dėl to jam sunku išeiti iš namų ir bendrauti su kitais. Ar gali taip būti?
Jaunuolis: galėtų taip būti.
Filosofas: ir tu sakai, kad viskas turi savo priežastį. Arba kitais žodžiais tariant, viskas, kas yra dabar, apribota to, kas buvo praeityje. Ar teisingai supratau?
Jaunuolis: taip.
Filosofas: kaip tu manai pasaulis pasikeistų, jei kiekvienas manytų, kad viskas, kas vyksta, yra dėl to, kas nutiko praeityje? Kiekvienas, kuris patyrė smurtą kentėtų taip pat, kaip tavo draugas. Tai reikštų, kad praeitis apriboja dabartį.
Jaunuolis: ką nori pasakyti?
Filosofas: jei susitelkiame tik į tai, kas buvo praeityje, viską baigiame determinizmu, t.y. mintimi, kad viskas iš anksto nuspręsta, apibrėžta. Tai reiškia, kad mūsų dabartis ir ateitis jau numatyta ir nieko nebepakeisi. Ar aš klystu?
Jaunuolis: tai nori pasakyti, kad praeitis nėra svarbi?
Filosofas: taip, tokia yra Adlerio filosofijos pozicija.
Jaunuolis: šis tas man ima aiškėti. Jei vadovaujamės tuo, reiškia, kad mano draugas neturi priežasties, dėl kurios jis negali išeiti į lauką? Nesuprantu, tai turėtų turėti kažkokį paaiškinimą. Negali nebūti jokios priežasties ar paaiškinimo!
Filosofas: Adlerio psichologijoje mes negalvojame apie priežastis praeityje, tačiau orientuojamės į tikslus dabartyje.
Jaunuolis: Dabarties tikslus?
Filosofas: tavo draugas jaučiasi nesaugus, dėl to jis mano negalintis išeiti iš namų. Pažvelk į tai iš kitos pusės. Jis nenori išeiti, todėl jis sukuria nerimo būseną.
Jaunuolis: ką?
Filosofas: pažvelk į tai. Tavo draugas neturi tikslo išeiti laukan, todėl kad tai pasiektų, sukuria nerimo ir baimės būseną, kaip tikslą pasiekti padedančią priemonę. Adlerio psichologijoje tai vadinama teleologija.
Jaunuolis: juokauji! Mano draugas išsigalvojo nerimą ir baimę? Nori pasakyti, kad mano draugas tiesiog apsimeta sergantis?
Filosofas: jis neapsimeta sergantis. Nerimas ir baimė, kuriuos draugas jaučia yra realūs. Jis taip pat gali kentėti nuo migrenos ar skrandžio spazmų. Tačiau ir šie simptomai yra sukuriami tam, kad būtų galima pasiekti tikslą neiti laukan.
Jaunuolis: na, jau ne. Taip negali būti!
Filosofas: tai yra skirtumas tarp etiologijos (priežasčių tyrinėjimo) ir teleologijos (tikslo, o ne priežasčių tyrinėjimo). Viskas, apie ką man pasakoji pagrįsta etiologija. Tačiau kol mes liksime ties tuo, į priekį taip ir nepajudėsime.
Palikite komentarą