Kai lūkesčiai virsta atradimais
Šią savaitę paklibinau kelis klientų lūkesčius.
Nespaudžiu klientų pasakyti, ar jie ateis kitą kartą. Todėl pasakiusi „aš jūsų dabar neregistruosiu kitam kartui, pagalvokite, ar tikrai čia gerai jaučiatės ir norite tęsti“, išgirdau „oho, taip man dar nebuvo“. Tęstinumas ir pastovumas yra labai svarbi pokyčių sąlyga, bet aš laikausi požiūrio, jog leidimas apsispręsti yra konsultacijos dalis. Galvoju, jog kai palieku vietos apsisprendimui, pokytis jau pradeda vykti – žmogus įpareigojamas priimti sprendimą, t.y. įvertinti kas jam tinka/netinka ir kt.
„Atėjau atsakymų, o tu man uždavei dar daugiau klausimų“. Tiesa, kad norisi išnarpliojimo, o ne įsinarpliojimo. Tačiau tiesūs keliai šioje srityje pasitaiko retai. O gal naujai kilę klausimai taip pat mūsų susitikimo rezultatas?
Nepateisinti lūkesčiai ar noras juos pateisinti yra gyvenimo dalis, kurią atsinešame ir į konsultaciją. Ir būtent tą valandą galime mokytis išbūti, įvardinti, priimti.
Kartais tenka pripažinti, kad aš ne viską kontroliuoju ar ne visada galiu būti tokiu, kokiu kiti nori.
Ir???
Ir nieko baisaus nenutinka…
O jei atsiveriame tai priimti, dažnai gauname daugiau nei galėjome tikėtis…
Palikite komentarą