Kas mums trukdo bendrauti efektyviai? DBT tarpasmeninių įgūdžių serija | #2
Kartais žinome, kaip norėtume pasielgti, tačiau realioje situacijoje to padaryti nepavyksta.
Kodėl?
Tarpasmeninį efektyvumą gali apsunkinti keli veiksniai:
Įgūdžių trūkumas
Ne visada tai, kad žmogus kažko nedaro, reiškia motyvacijos trūkumą. Kartais tiesiog neturime reikiamų įgūdžių. Gebėjimas išsakyti poreikius, pasakyti „ne“, spręsti konfliktus ar prašyti pagalbos yra išmokstami. Kaip ir bet kuris kitas įgūdis, taip ir tarpasmeniniai įgūdžiai reikalauja praktikos.
Neaiškumas, ko iš tikrųjų norime/neapsisprendimas
Kartais sunku efektyviai bendrauti, nes patys nežinome:
ko norime;
kiek mums tai svarbu;
kaip suderinti savo ir kito žmogaus poreikius.
Tuomet galime svyruoti tarp kraštutinumų:
„Man nereikia nieko/susitvarkysiu pats“
arba
„Kiti turi suprasti ir patenkinti mano poreikius“.
Emocijų poveikis
Net turėdami reikalingus įgūdžius, galime jų nepanaudoti, kai emocijos tampa labai stiprios. Pyktis, baimė, kaltė ar nerimas gali paskatinti reaguoti automatiškai – pulti, gintis, tylėti ar nusileisti.
Trumpalaikių tikslų iškėlimas aukščiau ilgalaikių tikslų
Kartais pasirenkame tai, kas padeda išvengti nemalonios situacijos dabar, tačiau neatitinka to, ko norime ilgalaikėje perspektyvoje.
Taip nutinka dėl dviejų pagrindinių veiksnių:
Mažos distreso tolerancijos, kuri dažnai skatina mus veikti impulsyviai ir reikalauti to, ko norime šiuo metu, net jei tai neatitinka mūsų ilgalaikių interesų, tikslų, vertybių.
Nesugebėjimo įvertinti pasekmių. Kartais nesusimąstome apie savo elgesio pasekmes – nei sau, nei žmonėms, su kuriais bendraujame. Kai jaučiame pyktį, galime grasinti, reikalauti savo ar siekti, kad mūsų noras būtų patenkintas čia ir dabar. Tačiau vėliau, nusiraminę, galime suprasti, kad gauti tai, ko norėjome tuo momentu, buvo mažiau svarbu nei išsaugoti santykį.
Aplinkos poveikis
Aplinkos veiksniai, įskaitant kitus žmones, gali trukdyti bendravimo efektyvumui. Galime labai aiškiai išsakyti savo poreikius, tačiau kitas žmogus gali nesutikti, neatsižvelgti ar neturėti galimybės suteikti to, ko prašome.
Bendravimo įgūdžiai padidina tikimybę būti išgirstam, bet jie nėra garantija gauti tai, ko norime.
Tarpasmeninio bendravimo mitai
Kartais mus sustabdo ne situacija, o mūsų pačių įsitikinimai:
„Jeigu pasakysiu ne, žmogus supyks.“
„Geri žmonės nesukelia nepatogumų kitiems.“
„Jeigu žmogus mane vertina, jis turi pats suprasti, ko man reikia.“
Šiuos įsitikinimus galima mokytis pastebėti ir jais abejoti.
Dažnai sunkumai bendraujant kyla ne dėl vienos priežasties. Gali susidėti keli dalykai: trūksta įgūdžių, kyla stiprios emocijos, bijome pasekmių arba esame įstrigę senuose įsitikinimuose.
Gera žinia – tarpasmeninis efektyvumas yra įgūdžiai, kurių galima mokytis.
