A. Tan. Malonumų rūmai
Į kokią avantiūrą leidotės ar leistumėtės vedini meilės? Ar paliktumėte šeimą, namus, draugus ir iškeliautumėte į nežinią tolimame krašte?
<…> jaustis vienišam natūralu, nes visų mūsų širdys skiriasi, nors net nežinome kuo. Kai pamilstame, mūsų širdys tarsi burtų galia visiškai susilieja, nes turi tą patį troškimą. Bet galiausiai vėl išryškėja skirtumai, o su jais prasideda širdies skausmas ir bandymai jį išsigydyti, o iki tol tenka pakelti didelę vienatvę ir daug būgštavimų. Jei, nepaisant kančios dėl skirtumų, meilė išlieka, ją reikia saugoti kai didžiausią brangenybę.
Tam pasiryžo viena iš knygos veikėjų, kurios tokio pasirinkimo pasekmės tikrai nebuvo lengvos. Po savarankiškos, prestižinius kurtizanių namus valdančios moters įvaizdžiu slepiasi mergaitė, kuri nesulaukusi tėvų meilės ir pripažinimo tai kompensuoti pasiryžo sekdama paskui kinų kilmės vyrą. Deja, šeimos tradicijos ir asmeniniai įsitikinimai jam neleidžia atsiduoti šiai moteriai ir meilei jai.
Kai tik mėginu pagauti akimirką, ji jau būna kita, tad, mano akimis, tai neįmanoma.
Ne lengviau gyvenimas klostosi ir iš meilės gimusiai mergaitei, kurią apgaule paremta mamos netektis paverčia kurtizane. Istorija kartojasi – suaugusi Violeta taip pat netenka dukters, o meilės, priėmimo, pripažinimo poreikis ją vedžioja keliais ir klystkeliais. Galiausiai, tam tikrus istorijos pasikartojimo momentus galima atrasti ir jau užaugusios Violetos dukters gyvenime.
Aplankė liūdnas ir kartu nuostabus suvokimas, kad žmogaus niekur kitur nerasi, tik jo dvasioje. Ji niekam kitam negali priklausyti.
Taigi, knygoje susipina trijų kartų istorijos, meilės, išdavystės, moteriškos draugystės, vyrų viliojimo meno, pasiaukojimo, šeimos santykių, rytų ir vakarų temos.
Priešinkitės smarkiai, pakluskite retai.
Knygos siužetas man pasirodė labai nuspėjamas, neatradau didelės intrigos. Tai ne ta knyga, kurią užvertus dar savaitę galvoje kyla klausimai. Tačiau, nepaisant knygos apimties, tai knyga, kuri kažkuo sužavi, įtraukia.
Vis daugiau jam pasakojau, nes mainais girdėdavau trokštamus žodžius: Tu buvai suklaidinta. Tu verta meilės. Atsilygindama už tuos netikrus žodžius išplepėjau savo paslaptis, ir vėliau jis pagrobė tai, kas man buvo brangiausia.
Be to, jeigu grįžti prie pradžioje užduoto klausimo, galbūt, daugelis įvertins dėl meilės kilusius atradimus ir praradimus, kuriuos, kaip ir knygos veikėjos, sudėlios į savitą, asmeninę gyvenimo istoriją ir autentišką asmeninio tapatumo paveikslą.
Kur žiūri, ten ir nueisi.
Palikite komentarą