Balso pokyčiai patiriant smurtą ir depresiškumą
Jau kurį laiką pastebiu, jog savaitės eigoje tai, kuo dalinasi klientai „sukrenta“ į vieną ar kelias temas.
Dažniausiai kiekvienos savaitės tema ar raktinis žodis būna smurtas.
Buvo jis iš šią savaitę, tačiau jį papildyti galima ir tokiomis temomis kaip depresija ir balsas. O visa tai man susijungė tam tikra seka.
Kai patiriame smurtą, dažnai pasikeičia ir mūsų balsas tiesiogine ar perkeltine prasme. Balsas gali tapti aukštesnis, stipresnis, ar, priešingai, slopsti. Juk netgi turime posakius „neturi žodžio“, „neturi savo balso“.
Sunkumai, pokyčiai, pojūtis, jog negaliu kontroliuoti, keisti situacijos dažnai didina ir depresiškumą. Kaip rašė knygos, Liūdnos smegenys, autorius, A. Hansen, kūnas pasirenka jam patį geriausią būdą išlikti ir pasirūpinti savimi.
Ir čia atradau įdomią įžvalgą, jog, galbūt, balsas gali padėti susigražinti tai, kas buvo prarasta. Ir nereikia imti atsiprašyti, kad kalbant apie itin sunkias patirtis, emocijos paskatino ir garsesnę savęs, savo pykčio išraišką.
Nežinau, ką apie tai sako mokslas, tačiau, jei teko susidurti su balso valdymo ir jo ryšio su emocijomis tema, labai laukiu pasidalinimų.
Pamenu tik knygą Kūnas mena viską, kurioje buvo aprašyta, jog trauminės patirtys gali paveikti už kalbą atsakingą smegenų sritį, dėl ko žmogus gali visiškai nustoti kalbėti.
O kokie Jūsų pastebėjimai?
Palikite komentarą