Ichiro Kishimi, Fumitake Koga. The Courage To Be Disliked. Įžanga
Knyga, ilgai gulėjusi mano kompiuteryje nejudinama, bet lyg siųsdama vis kokį priminimą paskaityti.
Taigi kviečiu skaityti kartu. Po truputį, istorijas apie jaunuolio ir filosofo pokalbį.
Vertimas mano, versti pažodžiui nesistengiau, tačiau nieko reikšmingo ir nepraleidau 😊
Tūkstančių metų senumo mieste gyveno filosofas, mokęs to, kad pasaulis yra paprastas, o laimė savaime yra kiekviename mūsų. Jaunuolis, kuris buvo nepatenkintas savo gyvenimu, keliavo pasimatyti su filosofu ir rasti atsakymus į tai, kas jam svarbu. Pasaulį jis matė kaip chaotišką, kupiną prieštaravimų. Nerimo kupinomis akimis manė, jog laimė – tai visiškas absurdas.
Jaunuolis: noriu dar kartą paklausti, ar tu tiki, kad pasaulis yra paprasta vieta?
Filosofas: taip, pasaulis yra neįtikėtinai paprastas ir gyvenimas taip pat.
Jaunuolis: ar tai tik idealistinis argumentas, ar įrodoma tiesa? Noriu pasakyti, ar turi omenyje tai, kad bet kokia problema, sunkumas, su kuriuo susiduriu, yra paprastas taip pat?
Filosofas: taip, žinoma.
Jaunuolis: gerai, bet leisk man paaiškinti, kodėl šiandien aplankiau tave. Visų pirma, noriu diskutuoti apie tai, kol pajausiu pasitenkinimą atsakymu. Antra, noriu, kad pakeistum šią teoriją.
Filosofas: cha-cha.
Jaunuolis: aš girdėjau apie tavo reputaciją. Girdėjau apie ekscentrišką, čia gyvenantį filosofą, kurio mokymų ir argumentų sunku nepaisyti. Tokių kaip, kad žmonės gali keistis, kad pasaulis yra paprastas ir kiekvienas gali būti laimingas. Tai yra tai, ką aš girdėjau ir kas man atrodo visiškai nepriimtina. Taigi noriu įsitikinti pats. Ir jei manysiu, kad kalbi netiesą, pastebėsiu tai ir pataisysiu… Ar tai tave erzina?
Filosofas: ne, priimu tai kaip galimybę. Iš tokio jauno žmogaus kaip tu viliuosi išmokti kuo daugiau to, ko gali mane pamokyti.
Jaunuolis: ačiū. Apsvarstysiu tavo nuomonę, požiūrį ir tai, kaip juos galima panaudoti. Tai, kad pasaulis ir gyvenimas yra paprastas, yra vaikiškas požiūris, matymas vaiko akimis. Vaikams trūksta objektyvumo, juos saugo tėvai, jiems nereikia mokėti mokesčių ir jie gali laisvai leisti savo dienas. Jie gali įsivaizduoti ateitį ir kad viskas bus taip, kaip jie nori. Jie nemato realybės. Dėl to ir pasaulis jiems atrodo paprastas. Tačiau, kai vaikas bręsta, suauga, gyvenimas parodo savo tikrąją prigimtį. Labai greitai vaikas sužino kaip iš tiesų yra ir ką galima daryti ar nedaryti. Jo romantiškas idealizmas pakeičiamas žiauria realybe.
Filosofas: tai įdomus požiūris.
Jaunuolis: tai dar ne viskas. Augdamas vaikas susidurs su komplikuotais santykiais, atsakomybėmis. Štai, koks gyvenimas bus. Pareigos namuose, darbe, viešajame gyvenime. Net ir nereikia sakyti, kad augdamas vaikas pamatys įvairias socialinio gyvenimo problemas, kurių jis negali suprasti būdamas vaikas, apimant diskriminaciją, karą, nelygybę. Ir jis negalės jų ignoruoti. Argi aš klystu?
Filosofas: atrodo, kad ne, tęsk.
Jaunuolis: jei gyventume tuo metu, kai svarbią vietą užėmė religija, galėtume kliautis dieviškuoju mokymu. Pakaktų paklusti Dievui ir nereikėtų daug apie ką galvoti. Tačiau religija prarado savo galią. Neturėdami kuo tikėti, daugelis persmelkti nerimo ir depresijos. Kiekvienas gyvena besirūpindamas savimi. Štai kokia šiandieninė visuomenė. Taigi pasakyk man, galvojant apie visa tai gali sakyti, kad pasaulis paprasta vieta?
Filosofas: nepakeisiu to, ką sakiau. Pasaulis, kaip ir gyvenimas, yra paprastas.
Jaunuolis: kaip? Visi galime matyti chaosą, sumaištį ir prieštaravimus.
Filosofas: tai ne dėl to, kad pasaulis paprastas. Tai yra dėl to, kad mes pasaulį darome sudėtingu.
Jaunuolis: aš?
Filosofas: niekas iš mūsų negyvena objektyviame pasaulyje. Kiekvienas kuriame savo pasaulį su prasmėmis, kurias jam suteikiame. Pasaulis yra kitoks kito žmogaus akimis, todėl neįmanoma savo pasauliu pasidalinti su kuo nors kitu.
Jaunuolis: kaip taip gali būti. Tu ir aš gyvename toje pačioje šalyje, tuo pačiu laiku, matome tuos pačius dalykus.
Filosofas: atrodai gana jaunas lyginant su manimi. Sakyk, ar kada gėrei šaltinio vandens?
Jaunuolis: hmm… senokai, savo močiutės namuose, kaime. Pamenu, mėgavausi gaiviu, šaltu vandeniu karštą vasaros dieną.
Filosofas: turėtum žinoti, kad toks vanduo skirtingais metų laikais išlaiko panašią temperatūrą, apie 60 laipsnių. Tai objektyvūs skaičiai – vandens temperatūra būna panaši, kad ir kas ją matuotų. Bet kai geri tą vandenį vasarą, jis atrodo šaltas, o kai geri žiemą – šiltas. Net jei tai tas pats vanduo, kurio temperatūra pagal termometrą yra 60 laipsnių, pojūtis skirtingais metų laikais kitoks.
Jaunuolis: taigi tai nuo aplinkos priklausanti iliuzija.
Filosofas: ne, tai ne iliuzija. Vandens temperatūra yra neginčijamas faktas. Tai yra tai, kas reiškia gyvenimą subjektyviame pasaulyje. Nėra išėjimo iš nuosavo subjektyvumo. Dabar pasaulis atrodo tau sudėtingas, tačiau jei pasikeisi, pasaulis ims atrodyti paprastesnis. Problema yra ne tame, koks pasaulis yra, tačiau tame, koks esi tu.
Jaunuolis: o koks aš esu?
Filosofas: jei žiūri į pasaulį per juodus akinius, natūraliai viskas atrodo tamsu. Bet ar ne paprasčiau dejavus dėl matomos tamsos, tiesiog nusiimti akinius? Gal pasaulis pasirodys neįtikėtinai šviesus, toks šviesus, kad net prireiks užsimerkti. Gal norėsi tuos akinius užsidėti ir vėl. Bet, visų pirma, ar gali juos nusiimti? Ar gali į pasaulį pažiūrėti kitaip? Ar turi drąsos?
Jaunuolis: drąsos?
Filosofas: taip, tam reikia drąsos.
Jaunuolis: na, gerai. Yra begalė objektyvių prieštaravimų, apie kuriuos norėčiau pakalbėti, bet jaučiu, jog geriau tai atidėti. Ar nori pasakyti, kad žmonės gali pasikeisti? Tiesa?
Filosofas: žinoma, žmonės gali keistis. Ir jie taip pat gali rasti laimę.
Jaunuolis: kiekvienas be išimties?
Filosofas: jokių išimčių.
Jaunuolis: cha-cha! Na, čia tai pasakei. Jau darosi įdomu, jaučiu kad mūsų laukia ginčas.
Filosofas: nežadu kažką nutylėti ar slėpti. Paskirkime laiko diskusijai. Taigi tavo pozicija, kad žmonės negali keistis?
Jaunuolis: tiesa, jie negali keistis. Tiesą pasakius, būtent ir kenčiu dėl to, kad negaliu pasikeisti.
Filosofas: ir tuo pačiu metu norėtum.
Jaunuolis: žinoma, jei galėčiau pasikeisti, pradėčiau gyvenimą iš naujo. Iš laimės pulčiau tau po kojomis.
Filosofas: primeni man mane, kai buvau karšto kraujo jaunas vyras, ieškantis tiesos, besiblaškantis, abejojantis, norintis rasti filosofą ir atsakymus į savo klausimus….
Jaunuolis: taip. Aš ieškau tiesos. Tiesos apie gyvenimą.
Filosofas: niekada nejaučiau poreikio priimti mokinių ir niekada to nedariau. Tačiau, nuo tada, kai studijuoju graikų filosofiją ir pradėjau domėtis kita filosofija, ilgai laukiau, kol mane aplankys toks jaunuolis kaip tu.
Jaunuolis: kita filosofija. Apie ką kalbi?
Filosofas: mano darbo kambarys visai čia pat. Eime. Mūsų laukia ilga naktis, paruošiu kavos.
Palikite komentarą