Kaip minčių ir emocijų slopinimas veikia mūsų sveikatą?
Galbūt, daugeliui mūsų pasitaikė situacijų, kada stengėmės negalvoti ar nejausti kokių nors emocijų. Ir nors tai gali būti vienas iš pasirinkimų, dažniausiai jis pasiteisina menkai, suveikia trumpalaikėje perspektyvoje, bet ilgesniame laiko tarpe pasireiškia principu „lazda turi du galus ir antru trenkia smarkiau“. Kad ir kaip neigtume, mintys dažniausiai sugrįžta, o intensyvios emocijos ima siųsti signalus įvairiais kūno pojūčiais.
Taigi, pažvelkime, kokį poveikį gali daryti minčių bei emocijų slopinimas.
Skausmo pasireiškimas. Intensyvių, skaudinančių emocijų bei minčių slopinimas gali būti suprantamas kaip būdas, padedantis tvarkytis su nemaloniais išgyvenimais. Deja, slopinimui taip pat reikia pastangų, t. y. dedame pastangas negalvoti, nejausti, užsiimti kažkuo, kas tik atitrauktų dėmesį ir pan. Taigi siekdami tai daryti, mes taip pat eikvojame energiją, jaučiame įtampą ar net fizinius su tuo susijusius negalavimus. Priešingai, čia labiau pasitarnautų priėmimas bei pripažinimas.
Gyvenime neišvengsime skausmo bei kentėjimo. Kad ir kaip vengtume, anksčiau ar vėliau teks susidurti su patirtimis, kurios nebus malonios. Dėl to mokymasis priimti skausmą kaip neišvengiamą gyvenimo dalį gali būti labai svarbus psichikos sveikatai palaikyti.
Slopinimas dar labiau sustiprina pasikartojančias, neraminančias mintis. Čia labai tinka eksperimentas, kuriame prašoma negalvoti apie baltą mešką. Kas nutinka, kai stengiamės negalvoti? Galvojame apie baltą mešką ir tai darome gal net ir intensyviau. Taigi taip veikia ir slopinimas, rodantis, koks neproduktyvus jis gali būti. Slopinamos mintys ar emocijas grįžta lyg bumerangas.
Emocijų slopinimas palaiko jų intensyvumą. Kai slopiname savo emocijas, jas dar labiau palaikome, lyg renkame ir sandėliuojame. Taip jos ne susilpnėja, tačiau tampa dar intensyvesnėmis ir darančiomis didesnį poveikį mūsų savijautai. Ir tai nereiškia, jog emocijas turime reikšti nepaisant aplinkybių, tačiau, pirmiausia, turime patys sau gebėti įsivardinti tai, ką jaučiame ir kokios mintys mus neramina. Svarbu tai daryti geranoriškai, savęs neteisiant, nevertinant, nepriskiriant sau ir savo patyrimui etikečių, apžvelgiant skirtingas pozicijas ir prisimenant teisę leisti sau jausti viską tiek, kiek mums tai yra svarbu bei reikalinga.
Neigiamas poveikis miegui. Užmigti tampa sunku vis pergalvojant tuos pačius dalykus ar jaučiant intensyvias emocijas. O kuo labiau galvojame, kad jau laikas būtų miegoti, tuo sunkiai tai sekasi padaryti. Neigiamą poveikį galime pastebėti ir kalbant apie sapnus. Košmarai slopinant mintis, jausmus būna dažnesni ir dažniau trikdantys miegą. Sau padėti galime klausydamiesi ramios muzikos, vesdami sapnų dienoraštį bei taip labiau suprasti, kas su mumis vyksta.
Mažėjantis sąmoningumas. Psichikos sveikatai palaikyti labai svarbus savęs pažinimas, t. y. kai norime sau padėti, turime ugdyti gebėjimą save stebėti, tyrėti, pažinti ir pan. Būtent dėl to dėmesingumo praktikos yra tokios svarbios ir efektyvios psichikos sveikatai. Kai savęs nepažįstame, nesuprantame savo elgesio bei jo priežasčių, galime jaustis sutrikę. Tuo tarpu sąmoningumas yra slopinimo atsvara.
Minčių bei emocijų slopinimas gali pasireikšti lyg sprogimas. „Sandėliuojant“ patirtis kažkada nutinka taip, jog vietos ima nebepakakti. Ženklus ima siųsti kūnas, gali būti vis sunkiau toleruoti kitus, prasiveržia pyktis, auga konfliktiškumas, susierzinimas ir pan.
Taigi, panašu, kad minčių bei emocijų slopinimas, paradoksalu, jog anksčiau ar vėliau prasiveržia, vienaip ar kitaip pasireiškia. Nepaisant to, „sandėliuodami“ gaištame laiką, energiją, eikvojame savo organizmo resursus ir menkiname savo sveikatą. Dėl to tampa net sunku atskirti, kenčiame nuo savo minčių, emocijų ar nuo bandymo visą tai užslopinti.
Parengta pagal: Lakeisha Ethans.6 Reasons Why Thought Suppression Harms Your Mental Health
Palikite komentarą