A. Korb. Kilti aukštyn
Daugybe mokslinių tyrimų paremta knyga, kurioje netrūksta ir sudėtingų medicininių terminų. Taigi kam patinka pagrindimas ir norisi išsamaus paaiškinimo, kas vyksta mūsų smegenyse, knyga labai tiks.
Pasak autoriaus, genetika yra tik dalis to, jog galime turėti padidintą polinkį sirgti depresija ar susidurti su pažeminta nuotaika. Ne mažiau svarbu tai, kad depresija gali būti auklėjimo pasirinkimų (kai auklėjo į depresiją linkę tėvai) ir išmokto elgesio (t.y. kaip matėme elgiantis kitus) pasekmė.
Bent jau man ši žinia teikia vilties. Nors mūsų smegenys veikia sudėtingai ir ten vyksta begalės procesų, elgesys, pasirinkimai taip pat turi ne mažą reikšmę savijautai.
Knygoje man patiko ir autoriaus pasidalinimas asmenine patirtimi. Tai priminimas, kad galima ir blogai jaustis, ir sirgti, tačiau ir siekti savo tikslų. Juo labiau, asmeninė patirtis palengvino gan sudėtingą tekstą.
Aš iš šios knygos pasiėmiau vieną svarbiausią, mane įkvėpusią mintį – jei nežinai, ką daryti ir leidiesi depresijos spirale žemyn, geriau daryk bet ką, bet daryk.
Tokiu būdu nors galime priimti ir ne pačius geriausius sprendimus, tačiau būtent sprendimo priėmimas aktyvina smegenis ir suteikia naujų patirčių.
Šiaip knyga man atrodė sudėtinga, skaityti buvo sunku, nežinau kiek ją skaityti pavyktų sergant sunkesne depresija. Tokiu atveju gal pakaktų pradėti nuo lengvesnių patarimų ir įžvalgų, o ne nuo tokių sakinių kaip „Kai jūsų hipokampas atpažins pasikeitusį kontekstą, jis paskatins dorsalinį striatumą pradėti veikti įpročius arba bent jau paskatins prefrontalinę žievę rasti naują priežastį“.
Knyga man turėjo ir kitą „gydomąjį poveikį“ – kiekvieną kartą paėmusi ją skaityti labai greitai užmigdavau ir kokybiškai pamiegodavau 
Sprendimų priėmimas gali nepadidinti jūsų faktinės situacijos kontrolės, bet greičiausiai padidins jūsų suvokiamą kontrolę. O kai padidinsite suvokiamą kontrolę, pagerės nuotaika, padidės jūsų pasitikėjimas savimi ir būsimų sprendimų priėmimo galimybės.
Depresijos metu gyvenimas kupinas nusivylimų ir jame trūksta dalykų, kurių taip reikia – gero miego, gerai atlikto darbo, draugiško veido. Nors atotrūkis tarp to, ko norite, ir to, ką turite, gali atrodyti didelis, jis niekada nebūna toks didelis, kaip atrodo, kai jus slegia depresija. <…> Tačiau yra galinga jėga, kuri tiesiogiai kovoja su negatyvumu, ir ji vadinama dėkingumu.
Jei pradedate jausti, kad jūsų nuotaika slysta žemyn, pabandykite nueiti kur nors, kur aplink yra kitų žmonių, pvz., biblioteką ar kavinę. Jums visai nebūtina bendrauti su kitais, tiesiog buvimas toje pačioje fizinėje erdvėje gali padėti.
Sprendimas – tai tiesiog ketinimo judėti tam tikra kryptimi sukūrimas. Tai nereiškia, kad ta kryptimi turite eiti amžinai. <…> Ėjimas į vieną pusę ir suvokimas, kad reikia keisti kryptį, skiriasi nuo sėdėjimo ir nieko neveikimo. Net jei pirminis sprendimas pasirodė esąs klaidingas, vis tiek kontroliuojate savo gyvenimą.
Deja, įpročiai, dėl kurių žmonės patenka j depresiją, greičiausiai nepadės jiems iš jos išbristi.
Ar žmonės jums yra sakę, kad jūsų neryžtingumas trukdo jūsų laimei? Prieš pradėdami dėl to per daug ant savęs pykti, prisiminkite, kad neryžtingumas atsiranda dėl to, kad per daug rūpinatės dauguma dalykų. Jei jums rūpėtų tik vienas dalykas, būtų lengva apsispręsti, tačiau jūsų asmenybė ir smegenys yra sudėtingesnės. Jūsų tikslai, įpročiai, baimės ir troškimai konkuruoja dėl ribotų smegenų išteklių, kadangi jūsų veiksmus lemia dinamiška striatumo, limbinės sistemos ir prefrontalinės žievės sąveika. Kartais šių smegenų sričių bendravimas atsiduria aklavietėje ir jūs užstringate priimdami sprendimą. O kartais užstringate priimdami kiekvieną sprendimą, ir tuomet jums trukdo neryžtingumas. Tai gali paveikti jūsų nerimą, nuotaiką, mintis bei veiksmus, ir visa tai, deja, skatina tolesnį neryžtingumą.
Svarbu suprasti savo smegenų reakciją į nežinomybę, nes ji gali smarkiai paveikti jūsų savijautą. Pradedant naujus santykius ar keičiant darbą, jūsų smegenys gali automatiškai interpretuoti naują situaciją kaip kažką blogo. Tačiau ji nėra bloga, ji tiesiog nežinoma. O norint beveik visko, ką verta turėti (tikros meilės, puikaus darbo), reikia pereiti tam tikrą nežinomybės laikotarpį. Turime nuolat sau priminti, kad mūsų smegenys nežinomybę gali pakreipti neigiama linkme, kad nepraleistume potencialiai nuostabios galimybės kitoje pusėje.
<…> šališkumas dar labiau pasireiškia depresija sergantiems žmonėms. Jie linkę daugiau dėmesio skirti neigiamiems įvykiams ir emocijoms ir pastebėti daugiau liūdesio pasaulyje. Sirgti depresija – tai tarsi nuolat būti įsijungus vakaro žinias. Jei žiūrėtumėte tik jas, pradėtumėte galvoti, kad visas pasaulis pilnas vien politinių skandalų, oro katastrofų ir siaubingų nusikaltimų. Jei tik galėtum perjungti kanalą, pamatytum visą kitą, bet negali.
Visa tai reiškia, kad norėdami būti laimingi kasdieniame gyvenime, turime turėti didelį teigiamų ir neigiamų įvykių santykį. Po ilgų tyrimų paaiškėjo, kad šis santykis yra trys prie vieno. Mums reikia trijų teigiamų draugo komentarų kiekvienam neigiamam, trijų pergalių darbe kiekvienam pralaimėjimui. Žinoma, ne visi žmonės yra tokie patys. Tas trijų ir vieno santykis yra tik vidurkis. Kai kuriems žmonėms gali užtekti dviejų prie vieno santykio ir viskas bus gerai, tačiau kitiems, t. y. žmonėms, kurie giliau jaučia pralaimėjimus ir nusivylimus, gali prireikti didesnio santykio. Be to, jei jūsų smegenys tiesiog ignoruoja teigiamus įvykius, o taip dažnai nutinka sergant depresija, jums gali prireikti dar didesnio santykio.
Taigi, nesistenkite pagaminti nuostabiausios vakarienės, o pradėkite nuo to, kad pagaminsite tiesiog gerą vakarienę. Nesistenkite būti tobulas tėvas, o tiesiog būkite geras tėvas. Nesistenkite būti patys laimingiausi – tiesiog būkite laimingi.
1571 m., būdamas trisdešimt aštuonerių, Michelis de Montaigne’as pasitraukė į savo bibliotekos bokštą ir ateinančius dešimt metų praleido rašydamas esė. Apmąstydamas savo gyvenimą, jis pažymėjo: ,,Mano gyvenimas buvo kupinas baisių nelaimių, kurių dauguma taip ir neįvyko”. Tiek rūpestis, tiek nerimas yra kalti dėl to, kad jūsų gyvenimą užpildo įsivaizduojamos katastrofos.
Nerimavimas turi tą pačią savybę, tačiau yra nuspalvintas daugiau neigiamų emocijų. Nerimaudami bloginate savo nuotaiką, o kai nuotaika prastesnė, nerimaujate dar labiau, ir tai yra klasikinė žemyn besileidžianti spiralė.
Nerimą ir susirūpinimą sukelia galimybė, o ne tikrumas. Tiesą sakant, daugelis žmonių yra mažiau laimingi, kai turi daugiau pasirinkimo galimybių, nes turi daugiau dėl ko nerimauti. Kai viskas pakibę ore, migdolinė liauka pradeda labiau reaguoti. Taigi, jei esate linkę nerimauti, sumažinkite savo pasirinkimo galimybes ir, kai tik įmanoma, priimkite greitus sprendimus. Vos tik priimate sprendimą, kad ir mažą, viskas ima atrodyti lengviau valdoma.
Jūsų genai nėra jūsų likimas, tačiau jie lemia jūsų smegenų grandinių vystymąsi.
Palikite komentarą