Užstrigęs gyvenime? Mąstymo būdo svarba pasirinkimams

Rgs27

Užstrigęs gyvenime? Mąstymo būdo svarba pasirinkimams

Gyvenimo kokybė, priimami sprendimai neatsiejami nuo mūsų mąstymo būdo. Ir jeigu visada vadovausimės įprastu, fiksuotu mąstymo būdu, gerų sprendimų nuolat kintančioje aplinkoje priimti tikrai nepavyks. Kuo atviresni pasauliui esame, kuo labiau tobuliname savo mąstymo būdą, tuo kokybiškiau galime gyventi.

Mąstymo būdas – tai prielaidos, kurias žmonės puoselėja apie save ir pasaulį. Taip mąstymo būdas lyg sukuria rėmą, apibrėžiantį tai, kaip žmogus mąsto, jaučiasi bei elgiasi. Kita vertus, mąstymo būdą nebūtinai reikėtų suprasti kaip apimantį visas sritis, pvz. žmogus gali būti įsitikinęs apie savo menkus gebėjimus matematikoje, tačiau ne literatūroje. Vis tik, nors mąstymo būdas gali priklausyti nuo konkrečios srities, išskiriami du mąstymo būdai – fiksuotas bei orientuotas į augimą bei tobulėjimą.

Fiksuotas mąstymo būdas atspindi statiškus, mažai kintančius įsitikinimus. Šiuo mąstymo būdu pasižymintys žmonės galvoja, jog jie negali pakeisti savo mąstymo, turimų gebėjimų, t.y. lyg puoselėjamas įsitikinimas, jog žmogus turi tam tikrą rinkinį savybių, su kuriomis turi gyventi ir kurių negalima ar neišeina pakeisti. Kalbėdami apie save jie dažnai sako: „aš X, ką jau čia padarysi“, „seno šuns naujų triukų neišmokysi“ ir pan. Žmonės, kuriems būdingas fiksuotas mąstymas, yra lyg įstrigę, įsikibę į tai, kas jiems įprasta, bei jokiu būdu nesiryžta peržengti savo komforto zonos, jie tiesiog nelinkę eksperimentuoti. Toks mąstymo būdas labai apriboja nuo sėkmės bei pasiekimų. Šie žmonės neišnaudoja savo gebėjimų, nepriima iššūkių bei nesiekia įgyti naujų įgūdžių. Dėl klaidų jie linkę kaltinti kitus, tačiau patys neprisiima atsakomybės, nelinkę mokytis iš klaidų, todėl bendrai jiems būdingas vengimas, menki pasiekimai bei neigiamas, menkas savęs vertinimas.

Į augimą ir tobulėjimą orientuotas mąstymo būdas atspindi įsitikinimus apie tai, jog daugelį dalykų galima pakeisti, patobulinti prisiimant aktyvią poziciją. Taigi šie žmonės dažnai sako, jog viską galima pradėti nuo naujo lapo. Akcentuodami pastangų reikšmę, šį mąstymo būdą puoselėjantys žmonės yra linkę kelti tikslus, priimti iššūkius, ieškoti galimybių, o grįžtamąjį ryšį priima ne kaip kritiką ar įžeidimą, tačiau kaip tobulėjimui reikšmingą pagalbą. Tokį mąstymo būdą puoselėjantys žmonės priima nesėkmes ir supranta, jog viskas negali būti tobula, jie mano, jog įgūdžių galima išmokti tik praktikuojantis bei tobulėjant. Šie žmonės nuolat linkę ieškoti naujų galimybių, orientuojasi į savo tikslus bei tiki, jog įdedant pastangų galima pasiekti daugelį jų.

Mąstymo būdas ir savireguliacija

Albert Einstein sakė: „Aš neturiu jokių specifinių talentų, tiesiog esu ypatingai smalsus“. Taigi mąstymo būdas įtakoja ne tik savęs matymą, tačiau ir keliamus tikslus. Tačiau fiksuotą mąstymo būdą puoselėjantys žmonės mano, jog net neverta kelti tikslų arba jie būna neambicingi, pritaikomi prie suvokiamų gebėjimų. Šie žmonės apskritai vengia kelti tikslus, save suvokia kaip silpnus, kažko negebančius, todėl renkasi tas užduotis, kurias atlikus tikimybė sulaukti pozityvaus vertinimo yra didesnė. Jų taip pat nemotyvuoja kitų pastabos ir pagyrimai dėl įdėtų pastangų atliekant sunkų darbą. Imantis sunkesnės užduoties puoselėjamos mintys, jog nesėkmės atveju negalėjo būti kitaip, nes iš manęs tikėtis daugiau ir nebuvo galima. Savo pasiekimus jie linkę vertinti lygindamiesi su kitais, o ne su pačiais savimi. Dėl to fiksuotu mąstymo būdu pasižymintys žmonės pasijunta vertingais ir gebančiais kažką pasiekti tik tada, kai mato kitų nesėkmes. Jiems nesvarbu kiek jie patobulėjo patys, jiems svarbu tik kiek jie yra geresni ar blogesni už kitus.

Kai žmonės mąsto priešingai, jie mano, kad net ir turimus ribotumus galima pataisyti dedant pastangas, pasirenkant tinkamas strategijas, keičiant tai, ką galima pakeisti. Jie renkasi užduotis, kurios padės mokytis naujų įgūdžių, yra pasirengę priimti neigiamą grįžtamąjį ryšį. Susidūrę su kliūtimis šie žmonės nesižvalgo į kitus, tačiau patys siekia jas įveikti, ieško sprendimų, todėl jiems labai svarbus asmeninis progresas.

Emocijų reguliacija

Mąstymo būdas svarbus kalbant ir apie emocinį patyrimą. Situacijas vertindami kaip mažai kintančias, menkai koreguojamas, fiksuoto mąstymo žmonės dažniau pasižymi žema saviverte, jiems dažniau būdingas nerimas bei vengimas imantis veiksmų. Tai užsisuka tam tikras ratas, kai jaučiant nerimą imama dar labiau save kaltinti dėl ribotumų, o tai tik dar labiau sustiprina nerimą.

Tai, jog mąstymo būdas gali daryti poveikį jaučiamoms emocijoms, įrodyta moksliniais tyrimais. Tamir, John, Srivastava bei Gross (2007) atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog kaip studentai nesutiko su teiginiais „Jei žmogus nori, jis gali pakeisti savo emocijas“, „Kiekvienas gali išmokti kontroliuoti savo emocijas“, jų mąstymo būdas atspindėjo fiksuotą mąstymą, emocinė patirtis dažniau buvo neigiama, jie sulaukdavo mažiau socialinės paramos. Tie, kurie su pateiktais teiginiais sutiko, dažniau atstovavo į augimą orientuotą mąstymo būdą, jų socialinė adaptacija buvo sėkmingesnė, jie rečiau išgyvenimo depresijos simptomus.

Elgesio reguliacija

Kaip jau minėta, mąstymo būdas yra tiesiogiai susijęs su elgesiu, įdedamomis pastangomis. Fiksuoto mąstymo atveju, sėkmė dažniau siejama su atsitiktinumu, o nesėkmė – su akcentuojamais asmeniniais ribotumais. Taigi, fiksuoto mąstymo žmonės greitai pasiduoda susidūrę su nesėkmėmis. Čia vėlgi labai tinka sugrįžti prie įsitikimų apie matematinius gabumus ar naujos kalbos mokymosi situacijas.

Tuo tarpu į augimą orientuoti žmonės linkę dėti pastangas ir jas didinti matant, jog norimo rezultato pasiekti dar nepavyksta. Nesėkmė siejama ne su gabumų, tačiau su žinių apie efektyvias veiklos strategijas stoka.

Nuo fiksuoto prie į augimą ir tobulėjimą orientuoto mąstymo

Norint pereiti nuo fiksuoto prie į augimą orientuoto mąstymo, visų pirma, reikia norėti tai padaryti. Taigi labai svarbu apsvarstyti savo mąstymą būdą, atskiras gyvenimo sritis ir pripažinti kur tikrai reikėtų pokyčių. Mąstymo keitimas yra procesas, todėl jam reikia laiko ir pastangų įtvirtinant naujus įgūdžius bei pastebint pokyčius. Tam gali padėti keletas strategijų.

1. Augimo, tobulėjimo siekimas, įsipareigojimas. Nuolatinis tobulėjimo, įsivertinimo siekimas, o ne tik esamų pasiekimų patvirtinimas ar nesėkmių pateisinimas.

2. Suvokimas, jog pokyčiai yra galimi. Tyrimai rodo, jog žmogus kinta visapusiškai viso gyvenimo eigoje, todėl ir mokantis naujų įgūdžių smegenyse formuojasi nauji neuroniniai tinklai.

3. Su mokymusi ir tobulėjimu susijusių tikslų kėlimas. Tai specifinio, iššūkius keliančio tikslo turėjimas, pvz. „Noriu išmokti kaip…“, taip pat į procesą orientuotų tikslų kėlimas, pvz. „Per savaitę nusiųsiu savo CV į penkias darbovietes“.

4. Praktika. Svarbu prisiminti, jog praktika ir pasirengimas yra svarbiausia rezultatų dalimi.

5. Rungtyniavimas tik su savimi. Svarbu mokytis iš kitų, tačiau tai nereiškia, jog reikia nuolat su jais rungtyniauti, į juos lygiuotis.

6. Klaidos svarbios proceso tobulinimui. Klaidos yra neatsiejama mokymosi dalimi, parodančia ko dar reikėtų pasimokyti ir ką reikėtų keisti.

7. Orientacija į tai, ką galima pakeisti. Svarbu orientuotis į įgūdžius, kurių galima išmokti, ir pastangas, kurias reikia įdėti, o ne akcentuoti įgimtą talentą.

8. Mokymasis iš nesėkmių. Užduokite sau klausimus: „Ko galiu iš to pasimokyti?“, „Ko reikia norint pasiekti geresnių rezultatų?“, „Kokias alternatyvias strategijas turiu/galiu pasirinkti norint pasiekti savo tikslų?“.

9. Naudos ir nuostolių įvertinimas. Svarbu įvertinti, kas paskatina fiksuotą mąstymą, kodėl jis gali būti naudingas ir kokių nuostolių gali padaryti.

10. Aplinkinių įtikinimas. Atraskite jums svarbų žmogų, kuriam būdingas fiksuotas mąstymo būdas ir kuriam būtų naudinga pasimokyti naujų įgūdžių. Parašykite jam laišką (gal ir nebūtina išsiųsti) pasistengdami įtikinti jį tai padaryti. Galite įtraukti jau aptartus aspektus, žinomą informaciją apie mąstymo būdus ir jų reikšmę pasiekimams bei pan. Bandymas įtikinti kitus yra galingas būdas įtikinti save.

Mąstymo būdo keitimas, žinoma, nėra panacėja sprendžiant įvairias problemas. Nepaisant to, mąstymo būdas yra itin svarbus kontroliuojant savo mintis, jausmus ir elgesį. Tik bandymai, mokymasis iš klaidų gali padėti judėti į priekį. Įgūdis mokytis iš klaidų gali padėti atsisakyti ribojančių įsitikinimų ir pastūmėti link reikšmingų gyvenimo pokyčių. Į save ir aplinką žvelgiant plačiau, gyvenimas pradedamas gyventi sąmoningiau.

Parengta pagal: